Prisiklausęs Šulijos prognozių,- neišturėjau

.
Vos tik baigiau sapnuoti paskutinią, daugiaserijinio sapno seriją, tuoj verčiausi iš lovos, rinkausi žailiukus ir skubėjau šturmuoti Nemunėlį

. Bekraunant bagažinėn žvejybinį turtą pastebėjau kad po paskutinės žūklės lengvojo spiningėlio nulūžes paskutininis žiedelis

Nieko blogo, suremontuosiu pats, bet nuotaiką truputi tam kartui sugadino. Pasiėmiau kitą lengvesnį spiningėlį, nors manau, kad jo taip pat neprireiks ir užteks viskas sunkiosios artilerijos.
Ilgas buvo sapnų serijalas, o ypač užsitesė paskutinė sereija

, tad prie vandens buvau gan vėlai apie 8val.

Nemunas pasitiko labai žemu vandens lygiu ir tirštu rūku. Važiavau į svetimas teritorijas už desėtko kilometrų nuo namų.
Apie valandą plakiau visas žinomas duobes, pačiais gardžiausiai lydekiniais patiekalais iš penkių žvaigždučių restorano. Nė krepšt

. Mačiau kaip nemaži ešeriokai vaikosi mano lydekinius guminukus, bet atseka iki kranto, apsisuka ir pradingsta tamsioje gelmėje

Net jie skalbia bado streiką

Užsidėjau nedidelį visiškai juodą twisteriuką su 6gr galvakabliu. Gal sakau bent ešeriokai neatsispirs pagundai. Atsispyrė

Situacija kartojasi kaip ir su lydekinėmis gumomis. Sekioja iki pat kranto bet griebti neužtenka drasos.
Spiningavau truputi pabrides ant iškyšulio galo. Per pusę užmetimo žemiau manęs didelių akmenų sekluma. Na gal nevisai sekluma, nes ten gylis apie pora metrų, bet žemiau tos akmenuotos seklumos labai staigus pagilėjimas gal iki keturių su virš metrų. Ten šį rytą mačiau parodant nugarą ūsorių. Negaliu būti tikras, kad ūsorius nes per rūką sunkiai įžiūrėjau, tačiau save lyg apgaudinėdamas nusprendžiau kad turėjo būti ūsorius. Pradedu juodu guminuku stuksenti dugną, gal kibs, gal nusišypsos laimė

Žaidžiau , žaidžiau kol prisižaidžiau

Srovė stiproka, ir masalą gan greitai praneša per tuos akmenis o už jų staigiame pagilėjime vis kliūva. Jau kelinta kartą vos išprašau masalą iš kliuvinio. Bet prisižaidžiau. Vos tik masalas praėjas akmenis nuileido į tą pagilėjima, trenkė per rankas nežmoniškas smūgis. Ritės rankenėlė iki kraujo numušė pirštus, sužviegė ritės stabdis ir pasileido pasroviui. Vos išlaikiau spiningą rankose, su tokia jėga jį plėšė man iš rankų o ritės stabdis nesustodamas žviegė ne savo balsu. Valas pintukas 0,12mm laiko kiek menu 8kg. Lydekinis volframo pavadėlis kiek menu laiko 6kg. Bandau sulaikyti bet akivaizdu kad jėgos kol kas labai nelygios. Mano bandymas sulaikyti neturėjo jokios įtakos. Vis nežmonišku greičiu su nežmoniška jėga viskas tolo nuo manęs.Spiningas nors ir ne iš tų lengvų botagėlių bet išsitieses nuo pat rankenos į vieną liniją su valu. Žvilgt į ritę ir matosi kaip kas sekundę valo lieka vis mažiau...
Pats net nepajutau kaip lyg tempiamas kokio traktoriaus atsiduriau gal jau trisdešimt metrų žemiau nuo tos vietos kur buvo kibimas...ir vis dar plėšia valą iš ritės, vis dar tempia stipriai spūgiuojant pasroviui, beveik bėgte lekiu ir aš krantu paskui....
Nežinau kur tuo metu buvo mano širdis bet manau kulnyse

, o vietoje kraujo tikriausiai gyslomis pradėjo tekėti grynas adrenalinas. Minttimis tik spėjau perkratyti kas tai galėtų būti, bet vienintelė mintis kažkas egzotiško migruojančio iš jūros čia neršti....Esu pagaves nemažai pakankamai didelių žuvų. Žinau kas yra metrinis ūsorius, kas dešimties kilogramų salatis ar lydys,- čia visiškai ne tas kalibras. Žaidimas be kompromisinis ir tik į vienus vartus ne mano naudai nors ne su pačia silpniausia įranga žvejoju... Visa tai truko gal nepilną minutę kai ritės būgnelyje pradėjo matytis būgnelio dugnas, bet niekas nesikeitė. Žviegė ritės stabdis, nežmoniškai galingais smūgiais plėšė spiningą iš rankų priversdami vos ne virsti iš koto....ir tempė, tempė be perstojo net nemažinant greičio. Drebančiom rankom pradėjau veržti ritės stabdį. Valas visai baigiasi, reikia kažką daryti, paveržiu dar ir dar....Suleidžiu pirštus lyg katinas nagus į spiningo rankeną...KAs bus tas. Deje niekas net negalvojo sustoti, dar vos ne griūdamas bėgau pakrante paskui, bet nespėjau...arba išlpėš spiningą iš rankų arba.....na ir buvo tas antrasis arba. Atislaisvino. Net atsisėdau

Tik dabar supratau kokią doze adrenalino gavau...purtėjau kaip drebulės lapas nuo vėjelio

Va čia tai buvo. Negaila kad pabėgo, bet gaila kad net nepamačiau kokio dydžio ir kokio grožio monstras šį rytą susikovė su manimi. Ilgokai sėdėjau. Sutraukiau ne vieną cigariuką kol "grįžau" į šį pasaulį

Yra Nemune monstrų....oi yra tik labai retai pasitaiko susikauti su tokia galybe. Bet dėl tokių akimirkų atrodo galima paaukoti bet ką. Visai negaila, tegul gyvena, nes vis tiek ne mano jėgoms ir jau ne tokiais įrankiais kautis su tokia pašėlusia jėga.
Kagi. Trūko pintukas nors turėjo nutrūkti pavadėlis. Šeip būtų atlinkes džigo kabliukas bet kaip tyčia buvo uždėtas geras galvakablis su kaltiniu juodu kabliuku.
Sugebėjau dar apie porą valandų spiningauti, jau visai nesitikėdamas jokio kibimo. Matyt užteko įspūdžio iš tos minutės kovos su monstru, bet dar pakliuvo keletas ešeriukų ir kelios lydekaitės. Viena dar net nepilnametė...
Grįžau namo tuščias, bet ar tikrai tuščias. Tokia maloni patirtis, tokia su niekuo nesulyginama kova į vienus vartus išliks kaip geras malonus prisiminimas manau visam gyvenimui...
Štai tokiu guminukų susigundė monstras. Kiek daugaiu jį mėčiau monstrų jau nebuvo
O čia kuklūs mano laimikiai
Vanduo skaidrus, tai įbridus prie kojų susirinko gružliukai

Šaunu kad jų tiek daug, tai geras ženklas
Lydekaitės deje tik tokios
Šulija nemelavo. Oras įdienojus tikrai išsitaisė. Nušvito saulutė, pasidarė net per šilta, tad lyg ir su pakilia nuotaika pasukau link namų. Taip jau yra nuo senų laikų. Didžiausia visada lieka dar paaugti, nors šį kartą labai buvo smalsu nors akies krašteliu pamatyti monstro dydį... Kagi, tegu ir tuščias, bet geros energijos pasikroviau tikriausiai visai savaitei

Tai tiek įdomių žinių iš Nemunėlio