Pabuvau ir aš prie Nemunėlio. Nuo kalno atrodė vandens lygi nelabai aukštas, bet kai atvažiavau į vietą, tai jau norėjausi suktis atgal.Labai iškiles vandenukas, tikriausiai arti to lygio kai pavasarį pirmą kartą atėjau žvejot šį sezoną po pavasarinio ledonešio

Bet tikriausiai liga jau nepagydoma,

neapsisukau ir negrįžau atgal namo. Kaip bus taip bet pažvejoti norisi ir nors kie numalšinti tos ligos simtomus

tik kaip žvejoti, ką žvejoti kai įbridus iki juosmens į pakrantės žolynus dar tiek pat reiktų bristi kad atsidurti už tų žolių. Na jau ne, tikrai iki pažastų nebrisiu

O ką galima tikėtis pagauti kai toks vandens lygis. Šapalų nepasiekti, prie lydekinių duobikių taip pat neprieiti... ai tiek to. Liga yra liga ir ją reikia gydyti tokiais vaistais kokie prieinami. Dedu būgnelį su plonu pintuku, rišu mikriuką ir pirmyn. Gal bent ešeriokai savo kibimu kaip vaistai pagydys tą ligonį nuo troškulio žvejoti

Taip ir buvo...ešeriukai kibo ir gydė mano ligą. Nuo 16:30 iki 19 val jau buvau sveikas

Žvejiška aistra patenkinta, dūšelė po preėjusios nemigo nakties vėl sugrįžo į kūną tad galima gyventi toliau.

Libo tik ešeriukai, bet nieko kito ir nesitikėjau, nieko kito ir nesiekiau. Šį kartą tenkinausi tuom ką dar iš vis įmanoma pagauti. O pagavau jų visai nemažai. Nebuvo nei vieno virš 250gr, nelabai pakliuvo ir kitų žuveliukų išskyrus mažiuką lydekiuką ir salačiuką, bet man to užteko. Dabar jaučiuosi sveikas

Visos žuvytės toliau gainioja mailiuką Nemuno galmėse, na o kelis ašarukus paėmiau nes be žuvelių žuvienei šeimininkė liepė net negrįžti namo. Namo norėjosi tad ir paėmiau kelis, o visa kita-ten Nemune, vis tebeauga...
Keletas nuotraukėlių.
Stoviu iki juosmens vandenyje ir dar ne pabaiga...masalą reikia iš toli kelti į paviršių kad nesikabinėtų už užlietų žolių
Buvau uždėjas ir ne visai jau mikro masaliuku vadinama riperiuka bet ešeriukai godūs, tiko jiems ir ši guma
Vakarėjant išsisklaidė paskutiniai debesėliai nušvito saulutė ir atrodo žvejok ir žvejok, bet noras pažvejoti jau patenkintas, liga šiai dienai jau pagydyta, tad paliekų šia vakaro idiliją prie Nemuno ir pasuku jau namolio.
Štai tų kelių ešeriukų užteko kad šeimininkė neišvytų iš namu atgal į Nemuna

Jau žinau kad ryt prie vakarienės bus žuvienė
Tai tiek žinių iš nemunėlio mano apylinkėse...