Taigi, vakar įvyko visai neplanuota išvyka prie Nemuno.Atsžvelgiant į negražę orų prognozę šei dienai. Aišku -tikslas patykot šamo. O ir krepžinį buvau įsitikinęs kad gaus. Tad be didelios graužaties- varom. Prie Nemuno atsirandam jau gerokai po 19 v. Prasukom pro plūdininkų pamėktą vietą. Radom porą , rezultatai pakenčiami, kalbėjom tik su vienu--2-karšių ir glėbys kuojų, plakių. Važiuojam į savo vietikes. Kaimyną paleidžiu ant vienos dambos, aš kylu dar aukštyn ant kitos. Kol susinešiau daiktus, kol pasiruošiau žuvytės porcijom pasigavimui, kaimynas suspėjo užmesti. Po 10 min. matau kad kotas perlinko, kažką tai pumpuoja,klausiu ką, nežinau, bet nekyla. Tik po kokių 5- min. stovi visas švytintis, žuvis jau ant kranto.
Na sėdim toliau. Nuo rusų pusės parplaukia pajuodęs debesis ir kai jau raus lietaus, o pas mus kaip ir neturėjo būt, nei jokio nuo lietaus rūbelio. Kaimynas po krūmu, o pas mane damba plika, vien žolė. Po gero laiko tarpo, kai jau beveik permirkau, prisiminiau kad už 30m. mašina stovi

. Na lietus trumpas buvo, kaip prasidėjo taip ir baigėsi, visa debesis link Jurbarko nuslinko.
Žvejojom iki 23,30. Aš eilinį kartą vėl pagavau vaikų darželio auklėtinį.
O taip norisi nors kokę darželio auklėtoją užverst ant dambos galo

, na bet matyt dar nelaikas

, gal ne tuos kvepalus naudoju, kad nepasirašo

. Na, aš žemaitis, užsispyręs

dar pakentėsiu. Kaimynas pagavo dar vieną, šiek tiek didesnį už mano šamaūsį ir turėjo dar vieną rimtą kibimą. Kirto ir buvo pokšt, valas na drėbėzgi. Keikėsi, bet pats kaltas. Jau nuo vasaros ruošėsi savo 5-m. senumo valą pasikeist. Viskas, sakė, varau pirk naujo

Nemuno vandenėlis, kaip visada aukštas, bet jokių šiukšlių nenešė. Tai kaip ir viskas tam kartui