girinis37 parašė:
nu as jau namie.Nemunas siandien dave,3 lydzius 1 kilogramine kitos 2 po 0.300 gr. ir 2 eseriai po mazdauk 0.5 kg.mazesni lydziai auga toliau ,sake kita met kilines uzkibs.didesne lydis ant blizges ,2 lydekutes ant nemazo mepso nr.14 balzer gamybos,balto,nu eseris ir mepsa ragavo.

Na va Dariukai, o tu bijojai. Tereikia tik žvejoti ir pagausi, o tu vis sakai nekimba. Kaip gali kibti kai žvejoji būdamas nmuose
O dėl žvejybos Nemune tai vietos pasrinkimas man tikriausiai pagrindinis dalykas. Plukdyti plūdę ar spiningauti bet kur, kur būtinai yra geras privažiavimas tikrai nieko gero neduos. Upė ištisai juk kaitaliojasi. Puskilometris akmenuotas, puskilometris smėlynai dar kažkoks ruožas žvyras ir tt. Vienur duobės kitur seklumos, kitur dumblynai. Kur geriau žvejoti kad gerai pagauti ????? Manau visur, bet viskam tikriausiai savas laikas. Pavasarį nelabai svarbu koks dugnas, nes beveik visa žuvis po ledonešio slankioja pakrantėmis (net starkį gali pagauti kelių metrų atstumu nuo kranto), vasarą žuvis traukiasi atokiau nuo pakrančių, atšilus orui labiau renkasi prie sraunesnių vietų kur kietas dugnas, kur daugiau akmenuota, kur daugiau yra kriauklių. Per karščius nevengia iš vis išeiti į seklumas, arba priešingai( gal dėl orų ) , pasitraukia į pačią upės vaga kur didžiausia gelmė bet visada stengsis būti pačioje (arba labai arti) stipriausios tėkmės.
Atvažiavus pažvejoti vieną kartą per metus tikrai labai kažko įspūdingo tikėtis kažin ar galima jei nepažįsti vietos, nežinai kokie gyliai aplink,koks dugnas netoli kranto ar beveik vagoje, tad atvykus ir priėjus prie upės nereiškia kad jei vanduo tai ir žuvies pagausi. ..
Mano žūklė ne visada sėkminga, nors savo apylinkes pažįstu kaip savo delną. Žinau kiekvieną didesnį akmenį kur guli dugne, atrodo žinau kiekvieną menkiausią duobutę ar seklumėlią. Žinau kur kada ir kokia žuvis mėgsta lankytis, bet rezultatai oi toli gražu ne visada būna sėkmingi. Po savo vietas neretai tenka nemažai klaidžioti kol pagauni siūlo galą. Tas klaidžiojimas tai apie 10km pakrantės. Siūlo galas tai kai pradedi suprasti kur ir ko galima tikėtis. Kai atrandi tą siūlo galą tuomet ir kamuolį išvynioji. Pasirodo, kad toje vietoje dabar kimba, tuoj bandai prisitaikyti prie žūklės sąlygų, ieškoti būdų kaip pagerinti režultatą ir tt. Prisivilioti žuvį kvapniais brangiais jaukas yra vieną, bet kasdieniniai žūklei dažniau tenka pasekliauti ne brangių jaukų viliojimo savybėmis o vietos pasirinkimu. Jaukai veikia net nelabai žuvingame upės ruože ir pagausi,bet atradus žuvų "stovyklavietę" jauko gali ir neprireikti. Tas pats ir spiningaujant. Galima šukuoti viską iš eilės lėtai pėdinant pakrante ir aišku yra tikimybė turėti laimikį, bet taip jau senei nedarau o pasirenku kažkokia konkrečią vietą kur yra tikimybė žuvų susibūrimui ir ten beveik niekur nevaikščiodamas viską iššukuoju.
Kaip žinoti kur ta vieta, tai pirmiausia manau reikia išmokti "skaityti" upę. Kartais kelis šimtus metrų praeinu pakrente net nemėgindamas žvejoti ir kažkur sustoju ir keletą valandų rezultatyviai (arba ne

) mojuoju spiningu nekeisdamas vietos, nors aplink žvejojantys liks tušti su tais pačiais masalais ir pan. Taip darau todėl kad, žinau juk ten yra "kažkas" aplink kurį mielai būriuojasi žuvys. Rasti tokias vietas galima išmokus skaityti upę, stebint vandens paviršių. Ypač tai lengva daryti kai ramus oras, vanduo kaip stiklas. Tuomet stebint vandens paviršių labai nesunkiai galima pastebėti, dugno gylio perkritimus (vandens paviršiuje matosi šešėlis arba vadinamas vandens linkis, dar kitaip,- iškreiptas veidrodis), ten aišku yra ir srovės greičio pokytis . Aplink srovė vienoda, o ties linkiu srovė staigiai sustiprėja, po to vėl sulėtėja. Vadinasi ten yra sekluma. Jei srovė vienoda ir staiga ji sulėtėja tai galima tikėtis rasti toje vietoje pagilėjimą ir tt. O kur žuvis stovyklauja. Aišku, kad ne smėlio dykumoje, o ten kur "kažkas" yra. T.y staigus pagilėjimas, staigus dugno pakilimas ir pan. Nestovyklaus žuvis ir ten kur nėra jai maisto,t.y taip pat smėlio dykumoje, o laikysis daugiau ten kur yra ką paskanauti. O maisto visada gausu kur yra akmenys kur yra kriauklės, kitoms žuvims dumblas, augmenija ir pan. Jei stovyklauja smulkmė, tai būtinai netoliese sukiosis ir plėšrūnai, bet plėšrūnas toks sutvėrimas, kad jam reikia priedangos, tad turi būti taip pat "kažkas"kur ji tą priedangą rastų. Duobė, akmenys, šiekštai ir tt. Pažinus upę,išmokus ją "skaityti" nereikės mojuoti meškere ar spiningu kur pakliūva, o jau ieškosite konkrečios vietos, kokretaus "kažko",kur žuvis mielai stovyklautų.
Visada yra išimtys ir ypač upėje ir pagauti visada galima bet kur, bet visi norime greitų ir gerų rezultatų, tad tam reikia pažinti upę, reikia ieškoti ir kartais mūsų norai Nemune labai prasilenkia su žuvų norais. Geriausios žuvų stovyklavietės kaip taisyklė dažniausiai ten kur sunkiausia pasiekti, kur sunkiausia nusigauti per dilgėlynus, kur ten nusigavus dar reikia spec priemonių, kad jas pasiekti ir tt.
Mano apylinkėse vasarą nėra ka veikti nuo kranto net su spiningu, bet žinant kiekvieną dugne gulintį akmenį nesunkiai galima nuspėti kas už to akmens gyvena, tad ir laimikiai kartais mane patį nustebina, o kartais ir visiškai nuvilia. Čia juk žvejyba ir daug daugiau mums nesuprantmų dalykų įtakoja rezultatus nei mes galima suvokti.
Neesu joks išskirtinis spiningo specas ar pan.

Žiūrint iš šalies kai spiningauju Nemune savo vietelėse, gal ir atrodo keistai kai staiga pakeliu spiningo viršūnę, staiga vėl ją nuleidžiu arba staiga pradedu sukti ritę greitai, o po akimirkos suku labai lėtai, lyg norėdamas išlaikyti masalą vienoje vietoje... Keistai tik iš šalies, bet taip masalu "čiupinėju" duobutę, tikrinu kas yra už seklumėlės ar tos seklumėlės keteroje, taip pralekiu su masalu vietą kur niekados niekas nekibs ir tt. Juk kartais vos tik akimirkai ilgiau užlaikius masalą ten kur yra akmuo ar "kažkas" kur gali lūkuriuoti spninginis žuveliokas, tuoj pajunti smūgį, sučirškia ritės būgnelis ir į kraują plūstelį dozė adrenalino.....
Na ir prirašiau

viskas, einu patikrinti ką turime šaldytuve