zvejyba ne saskes, as savo mokytoja saskem aplosdavau o zuklej manau patirties stoka daugiau ir dar daugiau laimes dalykas
Labai klysti taip manydamas.Aišku mokytojas mokytojui nelygus.Patirties niekada nebus per daug,o šaškės ir žvejyba ne tas pats,nors gudrauti visur reikia Lenta prieš akis su tavo priešininku,o po vandeniu nematai,nei kur tavo priešininkas,nei ką jis galvoja.
Jo, plačiai čia tu užsimojai . Ūsoriu žemupį 99% kad nepagausi , lydekų yra visur tik netingėk gaudyti. Na o ešerius dabar geriause gaudyti Atmatos ir kuršių marių santakoj.
sveikas kaimyne, na kiek aš važiuodavau tai į Pagėgių pusę, Plaškių užkardos ribose kur Gėge įteka į Nemuną, arba į Šilininkų pusę .
Gal galėtum pasidalinti kas tuose apylinkėse kimba, ant ko geriau žvejoti? Ar yra gerų vietelių pasistatyti palapinei, pasikepti šašlykams?
Na žvejybos būdų ir žuvies pasirinkimas platus. Nuo spinigo iki plūdinės, žuvies įvairovė, nuo šamo iki aukšlės. Palapinei tikrai rasi vietos pasistatyti ir ne vieną
Daug naršiau internete tikrindamas šios dienos orų prognozes, bet tik kai prašvito pasidarė aišku kad žvejoti įmanoma. Apie šeštą valandą jau buvau prie Nemuno. Tikslas Ūsoriai, o jei nebus tuomet visą kitą kas tik kibs. Ūsai nekibo nors vartėsi. Išbandžiau viską ką turėjau skanaus, bet baronkos skylė....
Pakeičiau vietą, o ten kaip beveik visada tie patys žuveliokai. Lydekiukai meknės ir ešeriukai. Nieko stambaus, bet laikas praėjo puikiai.
Meknės vėl vaikšto ant seklumų o lydekiokai sukiojasi aplinkui, tad kibimų buvo pakankamai, tik ešerių šį ryta papuolė mažai.
Iš pradžių spiningavau sukriukėmis, vėliau užsidėjau mikro guminuką. Abu dirbo gerai, tik su mikriuku daug liko neralizuotų lydekučių kibimų.
Jei pasakysiu kiek iš viso pagavau vėl liksiu nesuprastas, tad nesakysiu Pagavau tikrai labai daug .... didžioji dauguma pagautų, tiesiai nuo kabliuko keliavo atgal į savo stichiją.
Tai ką dar pradžioje bandžiau "imti" tuoj viršijo dienos normą ir baiges žūklę, dalį žuvelių paleidau. Liko tik du didesni meknkiukai ir viena lydekaitė. Mekniukai vienas apie kilogramą, kitas virš kilogramo,lydekutė,- netoli pusantro kilogramo. O kitos sėkmingai sugrįžo į savo "namus",- Nemuną.
Smagiai prabėgo laikas. Net nepajutau kaip atėjo 11val ir reikėjo jau namo. Užburia žvejo protą kibimai, pamiršti viską...Jei kas nors , kai taip kimba, staiga paklaustų vardą tai ir tą iš kart tikriausiai nepasakytum. Nežinau kito geresnio aktyvaus poilsio kuris taip reabilituotų pavargusią nuo kasdienybės reiklų galvelę. Kai toks kibimas, tai grįžti namo su puikia nuotaika, pavarges fiziškai, bet pailsėjas ir pasikroves teigiamos energijos ne vienai dienai....
Ačiū Nemunui už tokias dosnias dovanas už tokį puikiai praleistą laika. Gal todėl, kad jis man lyg gyvenimo linija, mano delne, jis man toks dosnus. Tikriausiai mes labai gerai vienas kitą suprantame....
Greta sukiojosi aplink mane du spiningautojai, bet jie tikriausiai nesutaria su Nemunu. Per abu tik viena lydekutė ir keli ešeriukai, o juos jau radau spiningaujančius kai atvykau. Ir suprask tą Nemuną...
Ilgų foto reportąžų daugiau tikriausiai nedarysiu, tad tik keletas foto. Vėliau jei kas gavosi įdėsiu ir truputi video (bet jei tik gavosi nes traukti žuvį ir filmuoti teleonu nevisai paprasta )
Pasilikau tik vieną didžiausią lydekutę ir pora didenių mekniukų. Kitos reabilitavosi ir gyvena toliau.
Mėginu dėti video. Deje telefonu filmuojant kokybė prasta .
Čia vienas iš mekniukų keliaują į krantą.
O čia vienas iš lydekiukų keliauja į keantą.
Atsiprašau kad tokia kokybė. Geriau mano telefonas nefilmuoja . Pamėginau tik tam kad pažiūrėt ar įmanoma .
Paskutinis taisymas: 2011-06-18 10:41 nuo AudriusM.
Nėra jis Nemuno siaubas,nėra.Pažįsta vietas,moka skaityti upę,moka pateikti masalą,netingi tyrinėti dugną,bet,kas svarbiausiai,žuvys jį pažįsta,nes žino,kad paleis tik va užaugusios apsigauna Kada visi pradėsime gaudyti ne dėl mėsos,o dėl malonaus praleidimo gamtoje ir mes taip pagausime.Pirmiausiai iš Audriaus reikia išmokti teisingo elgesio su gamta kuri mus supa,reikia suprasti,kad turime ne tik imti,bet ir duoti,o ir imti tik tiek,kiek reikia,tada ir mums šypsosis laimė
Taip Dolcai. Nemunas- lyg antras kiemas, antri namai (o gal net pirmi), tad niekas savo namuose neteršia, niekas neniokoja jų, nes juose reikia gyventi toliau, todėl rūpi tų namų būklė, o kai jautiesi juose šeimininku tai jau visai kas kitą, nei atvažiuoti kartą metuose. Palieki juos tokius kokius nori rasti ryt , poryt ir kitais metais, tad ir požiūris į daugelį dalykų visai kitoks. Ne mes turime gamtą pritaikyti prie savęs, ir daryti su ją ką tik norime pagal savo sugedimo laipsnį. Tai mes turime prisitaikyti prie gamtos ir jai nekenkti savo buvimu, jei norime ir rytoj, ir kitais metais turėti galimybę joje pailsėti, rasti užuovėją, nuo beprotiško gyvenimo tempo ir rutinos. Mes tik maža gamtos dalis, kaip ir tas pats žuveliokas, nardantis tarp Nemuno dugno akmenukų....
Banalus palyginimas "gamta mūsų namai" bet jame tiek daug pasakyta, tad jei stojome su meškere prie vandens, to manau nereiktų pamiršti visomis prasmėmis.....