Nu... aš tiesiog APAKĘSSSSS... Ką galvoja spiningo broliai tai net nuspėt nesunku... O-oi Audriauuuuuu, kasi tu savo valdose vėl meetuko užuomazgas.. Lietuviais juk esame mes gime. O man tai čia velniška sėkmė, nes tik vaikystėj prisimenu, kai taip kiekvienu metimu karosai sodželkoj prieš lietų kibo, o Nemune... Šiaip ar taip - meistras matyt yra meistras ir nieko čia nepribursi. Moki, tu Audriau, spiningu mosikuot ir savo valdas kaip savo kūną pažįsti, o gal net ir geriau.

nu geras....kazkas nesveiko pas tave nemune darosi

Oras pasikeitė tai ir sujudo žuvis Maloniausia, kad ant to sujudimo buvo pataikytą

Atsakau į privačią žinute.
Nemune šaplams (meknėms) ir lydekiukams naudoju šias sukriukes. Tamsesnes kai saulėta, o kai apsiniauke,- baltas. Šį rytą buvo apsiniauke tai dirbo geriau baltos. Visos NR2 nors tie numeriai dabar mažai ką sako. Skirtingu firmų skirtingi dydžiai.
O šiais riperiukais gaudau Nemune ūsorius.




Trumpam dar buvau nemune bet juodas debesis greitai parvijo mane namo.Spėjau pagauti virš kilo mekniuką . Paleidau pas saviškius...ir mikliai namo nes pradėjo lyti

na ryt is ryto pabandysiu vel nemune ties kaunu, bet zinau kad sudokas bus... cia gal zuvies nera..

Cinke parašė:
Pačiam mieste nežvejoju todėl komentuoti negaliu, bet Kauno prieigose žuvies kaip žemupyje. Tik daug ką kartais koreguoja vandens lygis Kalbu apie žvejyba plūdine meškere.Pagauti normą iki pietų kartais tikrai nesudėtinga

Nu kur tas Audrius, laukiu jau sio ryto rezultatu

Cinke parašė: Nu taijuk sakei kad pats bandysi. Tai kur rezultatai????

ai neklausk...neisejo ryte. Manau vakarop nuvaziuosiu

Cinke parašė:
Reportažiukas bus bet vėliau. Nelabai dabar turiu laiko...reikia išvažiuoti. Sekėsi neblogai ir su nuotykiais...

Taigi šio ryto reportažiukas.
Prie Nemuno buvau jau apie 5val. Oras nelabai malonus kai termometras namuose parodė tik +13, o prie Nemuno pučia nelabai malonus vakaris. Dangus apsniukes nuo sunkių lietaus debesų ir atrodo tuoj tuoj pradės purkšti lietutis.
Nuklampojas per aukštus pakrantės žolynus, apsidžiaugiu, kad vandens lygis nepakilo, bet vos priėjus prie vandens tenka bristi per žoles atgal prie automobilio. Karklų užuovėjoje dar kentėti galima, bet prie vandes....brrrrr.....visai nemalonu. Kiaurai per rūbus skverbiasi žvarbokas drėgnas vėjukas.
Nuo vakarinio vėjuko vandens paviršius pasišiaušes, vandens paviršiumi plaukia putos....vadinasi naktį kažkur netoli nemenkai palijo.
Dumblėtu krantu nuslydinėju iki savo vietelių. Iš pakrantės žolynų beveik po kojomis, pasibaido antis, ir plakdama sparnai per vandenį "vaidina" sužeistą. Vadinasi čia pat kažkur žolėse lizdas ar mažyliai. Atsargiai praeinu tą vietą stengdamasis neerzinti tokios atsidavusios savo privatumui "mamos".
Šį ryta nusprendžiau pamėginti pasiekti dar toliau nuo kranto esančias seklumas. Ten senais laikais labai gerai kibdavo dideli šapalai, o prieš seklumą esančioje duobėje pakliūdavo ir lydekiokai. Vasarą braidau be bridkelnių ir tikriausiai žvejai supras, kam tenka braidyti jomis labai stipriose srovėse beveik iki juosmens. Taip,- yra jau ne vienas žvejas anapilin išėjas....Taigi apranga labai lengva, tik šortai, liemenė ir šiltesnė striukė. Nubristi iki tokio atstumo kur įmanoma pasiekti spiningu tą seklumą nėra taip parasta, reikia apeiti keletą nedidelių duobikių ir pataikyti bristi seklumos ketera. Senai jau čia braidžiau, bet oreantyrus dar pamenu. Štai didelis akmuo, nuo jo truputi reikia bristi žemyn, paskui vėl tolyn nuo kranto, kol pajusiu staigų pagilėjimą, veliau reikia mėginti bristi truputi aukštyn apeinant tą pagilėjimą ir taip turėčiau dabristi iki gana seklios vietos už kurios labai status pagilėjimas, bet nuo ten jau įmanoma damesti sukriukę iki seklumos, kuri beveik pačiame Nemuno viduryje. Žingsnelis po žingsnelio, beveik iki juosmens labai stiprioje srovėję nusibraunu iki seklmos. Dar keli maži žingsneliai ir kojų pirštų galai jau pajuntu, kad toliau status duobės šlaitas. Taigi nuo čia ir mėginsim "pašukuoti" labai tolimą sraunią seklumą.
Nuotraukose matosi, kad iki kranto apie 100 metrų





Truputi nejauku, be gelbėjimosi liemenės apsuptas gilių duobių, stovėdamas iš kojų verčiančioje srovėje, kai net akmenukus plauna iš po kojų. Gylis toje vietoje kur stoviu apie 70cm. Kagi pradedam "darbą"
Apie 20 min spiningavimo be kibimo ir staiga smūgis. Pintas valas gerai perduoda kiekvieną žuvies prisilietimą, o čia smūgiavo taip, kad vos iš kojų neišvirtau.
Keletai sekundžių jaučiau kaip kitame gale galinga jėga tik traukia tolyn į pačia Nemuno vagą, bet atsilaisvino. Vėliau gal pusvalandį vėl tuščia. Staiga vėl smūgis, bet jau ne toks galingas. Yra . Palengva mažinu atstumą, nuo žuvies iki savęs, bet pradedu suprasti, kad vos pastovėdamas ant kojų stiprioje srovėje nesusidorosiu ir reikės "vesti" laimikį į krantą. Palengva neskubant vėl kartoju visą marštrutą atbuline eiga, kad pasiekti krantą. Sėkmingai. Pakraštyje ranka pačiumpu apie 2,5-3kg lydekutę



Paakintas neblogo laimikio vėl kartoju vingiuotą maršrutą tarp duobių iki seklesnės vietos kur vėl galėčiau spiningo tolimu užmetimu pasiekti tą viduryje Nemuno esančia sekluma. Šalia jos gan gili duobė ir šeštas jausmas kužda, kad tai ką pagavau dar ne viskas. Apie pusvalandį vėl mojuoju tuščiai. Keli nedideli ešeriukai, nusipurtė prie pat kojų mažas mekniukas, bet vėl smūgis. Pintas valas nei trupučio nesušvelnina smūgio, tad krentu su likusiais sausiais rūbais į vandenį.....ir vėl tuščia. Laimei nespėjo sušlapti telefonas ir cigaretės. (liemenė gan sandari ). Taip.....ten kažkas tikrai gyvena. Skubėdamas sutraukiu dūmą ir vėl mojuoju spiningu.
Per metrą ar du nuo manęs prasideda gili duobė. Kiekvieną kartą kai prisitraukiu sukriukę turiu kelti aukštyn spiningo viršūnę, kad sukriukė neliuvinėtų už duobės krašto. Prie duobės kranšto viršaus kartas nuo karto keliamą sukriukę sugriebia ešeriokas. Eilinį kartą bekeliant pajutau kaip kitame gale spurda ešriukas, bet net užkeikiau.... Jis kažkur pakišo sukriukę po akmenimis ir sustojo lyg būtų užkliuvę. Įtmpes valą stipriai kilsteliu aukštyn spiningo viršūne. "Kelmas" pajudėjo ir palengva stipriai keliamas kyla aukštyn. Net aiktelėjau kai vietoje ešeriuko su kažkokiu šiekštu į paviršių iškilo virš gero metro lydeka o jos nasruose mano ešeriukas....ir dar sukriukė iš jo burnos išlindusi sukasi Nustėrau. Ne man su tokia kovoti, o ir kabliukai tikriausiai jos net nekliudę. Viskas taip arti, atrodo ranka pasiekiama. Vos keli metrai mus teskiria. Mačiau jos akis, mačiau didžiulius žaptus laikančius vargšą ešeriuką, mačiau kaip juda jos nugarinis pelekas....Rastas o ne lydeka.... Užteko tik vieno jos judesio kai visas šis spektaklis baigės. Ji pranyko tamsioje duobės gelmėje ir atgavo laisvę, o man liko tik drebančios rankos ir sukramtytas ešeriukas.






Dar gerą valandą mojavau nubrides beveik iki vidurio Nemuno, bet daugiau neturėjau nei vieno galingesnio kibimo. Nebuvo nei mekniukių nei šapalų, nebuvo ir lydekų, tik dar keli ešeriukai užkibo ir kas kart keldamas juos iš duobės gelmių vis bijojau, kad vėl nepasikartotų tai kas nutiko....
Išbridau į krantą. Ilgokai beveik visas šlapias sėdėjau ant smėlio. Monstrų yra, bet kaip juos pasiekti, kaip juos paimti jei nei užmesti nuo kranto nei kažkaip kitaip juos pasiekti ten nėra galimybės. Gal iš valties, bet žinau, kad iš valties retai kada nemune pavyksta ką nors rimtesnio pagauti. Gal čia mano prietarai, gal tik įsitikinimai o gal tikrai valtis per daug triukšmo, per daug pašalinių dirgiklių kad tos galiūnės išdrįstų atakuoti masalus. Galiausiai numojau ranka ir nužingsniuoju prie vakar buvusių labai sėkmingų vietelių.
Taip sėkmės ir šiandieną čia netrūksta. Gal ne tiek daug kibimų, gal ne tiek daug žuveliokų pavyko rankose palaikyti, bet tikrai skūstis negalima. Pagautos šešios lydekaitės ir apie dvidešimt ešeriukų.
Didelių nepapuolė, tad tradiciškai priglaudžiau didžiausią virš pusantro kg. o visą kitą nuo kabliukų keliavo tiesiai pas savo gentainius.
Dar keletas foto iš rytinės žūklės....

















Na ir antroji gražesnė lydekaitė virš pusantro kg.



Žūklė manau buvo sėkminga . Kibimas vis dar yrą, lydekiukai vis dar siautėja, nors kita žuvis šiandieną juda jau mažiau nei vakar. Atvėso oras, vėsta ir vanduo, tad viskas normalu.
Į klausimą ar kimba dabar lydekiukai kitur Nemune,- taip tikrai kimba ir jei nesiseka tai tikrai ne orus ar, kad jų nėra, reiktų kaltinti. Vietiniai ir aplinkiniai žvejai taip pat daugiau nei paprastai pagauna tik retai tie dydžiai rimtesni. Seklu pas mus, o jei norisi rimčiau tenka rizikuoti ir braidyti po Nemuno vidurį
Tai tiek iš rytinės žūklės.

Rytinė OK. O vakarinė ar bus?

O Joškė ką? Tu irgi prie Nemuno, tik kitoj pusėj, kas ten girdėt?

Joškė parašė:
Vakarinio nebus. Kompą perinstaliavau, ir reikia pailsėti. Kaimynas dieną pagavo apie penkių kg lydekute . Parnešė ir išdūmė vėl žvejoti

Nu, duoda Audrius vaizdų. Tikras žuvų siaubas. Tas nuotykis su didžiąja lydeka ilgam įsirašys į atmintį. Vargšei buvo šokas... kas čia do "asoba" jos grobį išdrįso iš nasrų atimt...
Ale tikrai čia tik viens Audrius žvejoja, o kiti tik laukiam jo reportažo garantuoto...kaip moteriškės savo serrijalųųųų. Varyk Audriuk, ir vakare, o tai neužmigsim...

zmogui turbut nei mesos nereikia,kai tiek zuvies pagauna..

Zvejys1 parašė:
Mėsos reikia, bet mūsų šeimyna laaaaabai mėgstam žuvį, o ir sveika tad neprapuls

Pritariu Daliukai. Tikrai beveik vienas likau su savo ataskaitomis apie žūklę, bet juk visi pagauna ir ne vien nemune....., bet nuotraukų ar reportažiukų retai būna....

jei jau tiek visi imam,tai bukim mandagus ir niekada nedejuokim,kad zuvies nera ar ji nekimba.

Zvejys1 parašė: O kiek Audrius paleidžia ar matei?