Senas parašė: Vaiku tauskalai su neditute akute tokias mamkas traukiu,kad oi jo oi

Tada gerai. Man tai žiobrių pavasarį sunku pagauti su labai mažais kabliukais- karoliukais. (pvz nr 13,14)Daug nepakirtimų. Geriausia nr 8.
Dėl mamkų nesiginčysiu.

DAR KARTĄ APIE PLŪDINĘ MEŠKERĘ...

Atrodo tiek perskaityta, tiek studijuota teoriškai bei praktiškai, kad nieko naujo ir pridurti nėra ko, bet.............

Atėjus prie vandens telkinio, o ypač naujo ar mažai žinomo visada iškyla vis naujų klausimų – kaip teisingai paruošti sistemėlę, kokiam gylyje daryti masalo pravedimą, kaip ir kokius sumesti jauko gniužulus į vandenį, kokio ilgio kotą naudoti, kaip neperšerti žuvies ir kaip ant kabliuko pateikti masalą. Štai tokie ir panašūs klausimai nuolatos kirba pas žveją galvoje.....

Šį kartą kalbėsiu apie sistemėlę kuri turi fiksuotą plūdę ir man yra labiau priimtina nei slankiojanti nors niekas neneigia, kad kartais slankiojanti plūdė taip pat būna nepakeičiama. Plūdelių formų yra daug kaip ir paskirtis jų kuo įvairiausia, bet grįžkime prie pačios sistemėlės.
Nuotraukoje matome praktiškai tipinę sistemėlę kurią naudoja daugumas plūdininkų.
Ji susideda iš:

1-plūdelės
2-pagrindinio valo
3-Slankiojančios slyvelės
4-papildomų svarelių
5-suktuko
6-pavadėlio su kabliuku

Trumpai tariant, dėl nežinojimo, mes kartais darome por klaidelių. Žvejojant srovėje ir naudojant pailgos slyvelės formos svarelį turime atminti kad jį upės srovė ridens stipriau nei, tarkime, apvalios formos. Tai nutinka dėl svarelio paviršiaus ploto pasipriešinimo vandens stumiamai srovei. Kitas niuansas tai amžinas klausimas – dėti ant pavadėlio papildomą svarelį ar ne.Sutarkime, kad mes esame mėgėjai ir žiūrime iš šio taško.
Esant stipresniai sroviai papildomas svarelis ant pavadėlio neleis sistemėlei, kuri plakama srovės, laisvai tabaluoti, o spaus ją arčiau dugno ir darys stabilesne. Tai kai kuriais atvejais duoda apčiuopiamų rezultatų. Tačiau nepriimkime tai už taisyklę ir atminkite, kad neatsargus svarelio užspaudimas ant pavadėlio gali užspausti valą ir tuo pačiu jį susilpninti ko pasekmėje pakirsta stambesnė žuvis gali jį nutraukti. Ir paskutinis pastebėjimas tai vėlgi kokį svarelį naudoti ant sistemėlės – slankiojantį ar fiksuotą. Jei srovėje tas kartais įpatingos reikšmės neturėtų turėti tai stovinčiame vandenyje tai tikrai kartais suveikia. Aš jau nekalbu apie pavasarį kada jautrumas itin būtinas, bet slankiojantis svarelis stovinčiame vandenyje mano nuomone būtų pranašumas. Juk puikiai žinome kaip kartais tenka guldyti vieną iš svarelių ant dugno ar keisti gylį ir esant fiksuotam svareliui tai jau būtų problematiška.

Daug klausimų pasitaikančių žvejo praktikoje yra susijusių su jauko pateikimu ir jo sudėtimi. Trumpai pakalbėkime apie tai. Pagrindinę jauko dalį sudaro bazinis jaukas kuris pats iš savęs nėra blogas tik kiek skurdokas todėl visuomet nepamaišytų jį kiek praturtinti kitais papildais. Tarkime gaudant kuojas ar karšius be bazinio jauko reiktų įdėti jauko skirto tai ar kitai žuviai. Gerai būtų pridėti kopros ir melasos kurios atlieka savotišką greito virškinimo vaidmenį bei savo saldumu masina šias žuvis. Jei žvejojame stovinčiame vandenyje gerai būtų papildomas komponentas skirtas tokiam vandens telkiniui. Srovėje jau naudoti jo nevertėtų nes jis sklaido jauką. Srovėje gerai būtų įdėti klijuojančių medžiagų kurios būna įvairių spalvų. Reikia tik teisingai pagal dugno spalvą juos parinkti. Žvejojant gilesnėse vietose reiktų naudoti atitinkamo stambumo frakcijos žvyrą kuris atliks balasto vaidmenį. Dar kartais galima naudoti ir debesį skleidžiantį papildą, bet turime nepamiršti, kad žuvis vandenyje sukelto debesies truputį baidosi todėl naudodami turime žinoti kokiame vandens sluoksnyje ir kokią žuvį gaudysime. Na apie kanapes taip pat verta tarti keletą žodžių nes tai vienas iš žuvies „skanėstų“. Jos taip pat būna įvairiai pateiktos. Geriausia naudoti kiek skrudintas ir smulkiai sumaltas kanapes nes jos yra efektyviausios. Perkant kanapių sėklas jas reikia dar pakepinti, sumalti bei prieš naudojimą užplikinti virintu vandeniu. Todėl pirkdami jau turime konkrečiai žinoti ko ir kiek mum reikia šio produkto. Be viso šito dar reikėtų naudoti skystuosius ir sausuosius dipus, jaukų priedus – kvapus kurių reikšmė taip pat ne mažiau svarbi.
Pabaigai gyvieji priedai – uodo trūklio lervos, dafnijos, pinkos, musės lervos. Tai tie priedai kuriuos mes galime naudoti pagal savo turimas pinigines lėšas. Jei sportinėje žūklėje jų kiekis ribojamas tai žvejojant mėgėjiškai mes sau galime leisti viską ir neribotu kiekiu.
Baigiant norisi pridurti keletą sakinių kaip formuoti gniužulus ir juos pateikti žuvims. Jei žvejoti ruošiatės štekeriu, tuomet paguldę kotą ant vandens ir atsižvelgdami į pakrantės dugno perkritimo kampą, jauką galite sumesti ranka arba suleisti specialiai tam skirtu kaušeliu. Tai jau jūsų asmeninis reikalas. Vienu atveju jauko gniužulas kris į vandenį stipriai tėkšdamasis ir sukeldamas triukšmą į kurį reaguoja kai kurios žuvys, o kitu atveju viską pateiksite atsargiai, subtiliai su minimaliu garsu, o tai irgi kai kuriais atvejais labai svarbu. Viskas priklauso kokiame vandenyje – tekančiame ar stovinčiame jūs ruošiatės žvejoti ir kokia žuvis jūsų „taikiklyje“. Gniužulai kaip daro daugumas būna nuo apelsino iki mandarino dydžio. Vienu atveju jų sumetama mažiau, kitu daugiau. Dašeriant vėlgi, mažesnius gniužulus turėsite mesti tankiau.

Kalbant apie koto pasirinkimą čia jau būtų visiška žvejo laisvė nes tik jis pats su savo išprusimu, požiūriu į pačią žūklę bei turimom piniginėm pajamom sprendžia kas jam vienu ar kitu atveju geriausia bei priimtiniausia. Šį kartą kalbėkime apie tai kada sau galime leisti viską, nuo paprasto boto iki štekerio. Todėl renkantis kotą mes turime atsižvelgti į žvejybos sąlygas bei gaudomą žuvį. Juk ten kur žvejojame bolonine meškere ar gaudant žiobrius toli nuo kranto štekerio ar 4m teleskopinio koto tikrai nenaudosime. Nenaudosime boloninio 7m koto ir gaudant smulkias žuvytes nes tai bus varginanti ir neproduktyvi žvejyba. Todėl sutarkime ir palikime spręsti pačiam žvejui kokią žuvį ir kokiu kotu jis žvejos. Apsiribokime ir tik kaip patarimą priimkime tai, kad giliose ir arti kranto vietose naudoti patogiau bus boloninį kotą, toli nuo kranto ir negiliai galime pasinaudoti mach tipo kotu, smulkių žuvų ir greitam gaudymui naudoti būtų patogiausia 2-6m teleskopus, o stovinčiam ir tekančiam vandenyje gaudant kuojas, karšius ar plakius puikiai tiks štekeris ar 7-10m teleskopinis meškerykotis.
Kitas klausimas ar galima žuvį peršerti?
Tai vėlgi priklauso nuo keletos faktorių.Atminkime, kad jei žuvis neaktyvi ir kimba nenoriai tai niekuomet žvejojamos vietos „neužverskime“ jaukais. Ir atvirkščiai, kada žuvis gerai kimba ir jūs jaučiate didelį jos aktyvumą, negailėkite jauko nes tik taip sutelkęs išlaikysite prie savęs visą jos būrį. Tuomet ir laimikis bus ženkliai gausesnis.Neteisingai šeriant žuvį tikrai galime peršerti arba, jei tai bus srovė, „patraukti“ ją į šoną ir tuo pasidaryti sau meškos paslaugą. Tam ir būtina prieš žvejojant „perskaityti“ vandens telkinį, tą vietą, kad vėliau nedaryti grubių klaidų.Jei jūs viską teisingai parinksite tai rezultatu nusivilti neturėtumėte.

Žemiau pateikiu keletą receptų skirtų baltai žuviai gaudyti.


Tekantis vanduo: ................................ Stovintis vanduo

1-Sensas 3000 Gardon club 1kg ..... 1- Sensas 3000 Breme club 1kg
2-Sensas 3000 Etang Gardons 1kg..... 2- Sensas 3000 Breme 1kg
3-Sensaas 3000 GrossGardon 2kg..... 3- Sensas 3000 Gross Breme River 3kg
4-Sensas 3000 Molis Betonitte1kg... 4-Sensas 3000 Molis Leam 2kg
5-Sensas 3000 Hemp Grille 400g..... 5- Sensas 3000 Hemp Grille 600g
6-Sensas 3000 Aromiks Gardons ..... 6- Sensas 3000 Aromiks Breme
.......................................................,,,,,,,,... 7 - Žvyras 1-1.5kg

Nepriimkite tai kaip reklamą, bet noriu pasakyti, kad vieninteliai Sensas prekių atstovai Lietuvoje yra „SALMO“ kurių prekybos tinklai išsidėstę po visą Lietuvą nuo Vilniaus iki Pajūrio. Kaune mus galima rasti adresu „SALMO“, Jonavos 254, Kaunas. Čia rasite viską, pradedant jaukais, platformomis, štekeriais ir baigiant kibirais, valtimis bei rūbais.

Pratęsiant toliau mintį noriu parašyti dar keletą pastebėjimų apie gyvulinės kilmės masalus. Kokie jie bebūtų tai yra tarsi vadinama žuvies „mėsa“ į kurią žuvis reaguoja labiausiai. Todėl kokį jaukų kiekį beruoštumėte visada atminkite, kad gali būti didesnė ar mažesnė dalis vieno ar kito komponento, o gyvųjų masalų perdaug niekada nebus. Tik reikia tinkamai juos paruošti.Musės lervos šviežiai atvežtos visada turi žuvims nepriimtiną amonjako kvapą todėl būtų labai gerai bent parą prieš jas gerai pravėdinti atviroje erdvėje supylus į kokį plastikinį indą. Vėliau galite užpilti smulkiom pjūvenom. Uodo trūklio lervos irgi dažnai būna nešvarios su dumblu, šakelėm ir pn. todėl prieš naudojant jas reiktų įmerkti su smulkiu sieteliu į kibirą pilnu vandenio. Jos pačios pro sietelio akutes „ras kelią“ link kibiro dugno. Vėliau jas perplovus smulkiu sieteliu patalpinkite į mažesnį indelį, kibirėlį su vandeniu. Tuo pačiu jūs tokiu būdu jas išlaikysite gyvybingas ir visada esančias po ranka. Pačias musės lervas dažniausiai veriame per visą kabliuką ir nuo storgalio, o uodo trūklio lervas tik už pačios galvutės – juodojo taško. Tačiau atminkime, kad čia irgi nėra absoliučios tiesos. Vienu atveju mauname vieną ar kelias musės lervas tam, kad vandens telkinyje nesisuktų arba kiekis dažniausiai priklauso nuo gaudomos žuvies dydžio ir alkio pojūčio. Kartais tenka persmeigti jauką tiesios per patį vidurį, o kartais už abiejų galų ir taip formuojant baronkėlės formą. Tas pats sakytina ir apie uodo trūklio lervas. Apibendrinant noriu pasakyti, kad pati žuvis, jos aktyvus ar pasyvus kibimas bei žvejo ieškojimas, viskas bendrai ir duoda bendrą rezultatą. Ir paskutinis pastebėjimas. Žuvis kaip žmogus lygiai taip pat mieliau ragauja šviežiai pateiktą masalą nei seną, purviną ar nutysusį. Atminkite šią smulkmeną ir niekuomet nepatingėkite kuo dažniau pakeisti jauką esantį ant jūsų kabliuko.
Šiame straipsnyje aš norėjau pasidalinti tik savo pastebėjimais, nuomone, paliesti daugiau mžiau aktualius žvejam klausimus. Tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą todėl priimkite tai kaip paprastą išsakytą nuomonę. Čia mes aptarėme tik keletą žvejybinių pozicijų.Nekalbėjome apie transportą, rūbus, kėdes, plarformas ar kitus žvejo aksesuarus.Palikime tai kitiem žvejams.O jūs jei nors ką prisitaikysite sau man tai bus geriausias atpildas. Su pagarba ir visada jūsų..........

SIGUTIS

Įdomu, kam stovinčiam vandeniui reikalingas betonitas Gal geriau esant būtinumui naudoti klijus PV-1

SIGUTIS parašė:

Šaunuolis, Sigutį, Va tokių straipsniukų iš tavęs ir laukiam

Smagu pasiskaityti.Kaip gerai,kad Sigutis ne po viena nuotrauka ir ne po viena posta,o viska iskarto sudejo.Tikrai maloniau taip skaityti

Aras, ketvirta pozicija sukeista Betonitas tekančiam, o molis stovinčiam.Aplamai su tos lentelės įkėlimu vargo buvo.Nelabai iš wordo eina viską normaliai sukelti, o dar kai iš manęs toks kompo "specialistas" tai taip ir gavosi Bandysiu dar sukeisti.PV-1 klijai man asmeniškai nepatinka, bet kiekvieno teisė rinktis

Pasidarysiu plūdininkas isigijau platforma šiandien isigijau 7 metru JAXON botaga sako jam ir ričiu jau nereik kabliuka ir plūde Dolcas uždėjo dėkui jam o kas dabar mane su juom išmokins žvejot va kr klausimas o varžybos ant nosies savaitgali

Megėjas parašė: meti ir trauki aisku ne tuscia o kai uzkimba

Mėgėjas, įmesk platformos foto su aprašymu.Ačiū

romada.lt/shop/index.php?route=product/product&path=160&product_id=1179

Galiu pasakyti, pagal sumokėtą kainą geriau tikrai nerasi.

reiktu nuomones apie zvejyba "botu" 6m naudojant cralusso bolo arba surf modelius. Gaudoma bus Nemune, srove vidutine ir greita, su prilaikymu. Iki siol gaudydavau tik tradicinemis, jau turiu isigijes bolo kuria galvoju panaudooti match'ui. O kaip su "botu" butu reikalai?

Plūdės clarusso "bolo" arba "surf" yra skirtos gaudyti boloninėmis meškerėmis arba mažesniuose gyliuose "machu". Įprastai, naudojant šitas plūdes, "botu" niekas negaudo. Man irgi buvo pavasarį kilusi mintis padarytį tokį eksperimentą, bet kolegos atkalbėjo. Na jeigu tau gausis tai būsi šito žūklės būdo pradininkas.

tai vat is neturejimo ka veikti visko prisigalvoju, bet manau reikes pabandyti, tada parasyti atsiliepimus kaip kas

Manau nelabai kas gausis Norint suvaldyti Claruso plūdes, reikalinga valo atsarga, o "Bote" to nėra.Plūdė yra perkraunama ir plukdoma ne tik pasroviui, bet ir prieš srovę tam panaudojant ne tik meškerės pasvirimo kampą, bet ir tam tikrą valo atkarpą.Tai žinoma tik nuomonė.

Pernai kai ieškojau info apie šias plūdes (bolo, surf, torpedo)tai dažniausiai jas užsienyje ir naudoja ant botų. Torpedo plūdė iš vis skirta tik botui "tiesiam" prilaikymui, o naudojant surfą ar bolo ant boto, plūdę galima užvesti srovėje toliau ir daryti grižtą ar švelnų prilaikymą daug toliau nei bet kurią kitą paprastą plūdę.
Pats boto neturiu tai nieko tokio neišbandžiau kas kur ir kaip dirba su šiuo kotu, bet užsieničiai daugumoje su botais ir plukdo šias plūdes.
Na o surf ir bolo plūdės puikiai dirba ir su match kotuku nes jas "užvesti" srovėje nebūtinas ilgas kotas ir galima užvedinėti išleidus labai daug valo ir toli nuo žvejo. Surfą Nemune su 4,5m matchu man pavykdavo užlaikyti manau apie 30- 40 metrų nuo kranto atstumu Bandant "užvilkti" srovėje dar toliau jau pradeda trukdyti ilgas valas tarp plūdės ir meškerės, bet manau su sunkesniu surfu taip pat įmanoma. (Turiu 6gr ir 10 gr surfus) O su bolo plūde taip pat sėkmingai žvejojau su tuo pačiu matchu (bolonke taip pat) irgi užmetes gan toli. (manau iki 30metrų) Žvejojant su bolo yra viena nežymi problema su trumpu kotu. Plūdė (bolo) švelniai prilaikoma leidžiama gan toli pasrovui (o ji yra visada gerokai persverta kad dirbtų) tai išleidinėjant valą jei tik atpalaiduojamas valas, plūdė tuoj pat paskesta , tad reikia gan tolygiai išleidinėti valą kad nepaskandinti ir nesutrukdyti kibimui

as isigyjau bolo plude naudoti su match'u 4.20 ilgio, bet riekes ir ant boto 6m uzsikabinti pabandymui. O del to paskendimo tai yra internete video kaip paaiskina visa susimontavima. Atpalaidavus plude skesti negali , jei skesta vadinasi perkrauta. Prilaikant turi nekilti is vandens o atleidus neskesti. Na man dar menesiu kas geras kol viska isbandysiu, o paskui ir atsiliepimus parasysiu

Vincas parašė:
Jei su bolo (švelniam prilaikymui) ir srovė silpnesnė tada nereikėjo daug persverti ir ji neskęsta o kai stipresnė srovė tenko persverti daugiau, nes antraip man ji lipo lauk iš vandens ir niekaip iki dugno neina nuleisti svarelius. Jei srovė per silpna tai iš vis nedirba savo darbo ir elgiasi kaip eilinė plūdė. Tenka pritaikyti plūdės gramatūrą ir persvėtimą pagal srovę . Ben jau taip man gavosi kai pernai su jomis žvejojau. Atsisakiau ir to rekomenduojamo svarelių išdėstymo kaip karoliai. Labai paniojasi užmetant su matchu. Tokia svarelių sistema tikriausiai ir rekomenduoja manau būten botui, o su matchu užmetinėjant velniava man gavosi Daug dar visko liko neatidirbta iki galo, bet galimybes tikrai praplečia ir gaunasi visai kitokia žvejyba srovėje
Pati įdomiausia man žvejyba su surfu kai galima ją nuvesti kur reikia ir išlaikyti vienoje vietoje labai toli nuo kranto

taip perskaiciau jau straipsni paties parasyta ir laimikiai geri buvo aciu uz patarimus, tikrai pravers