Minkštų, tik minkštų

Siguti,jei ka svinas kol naujas visas blizga,o po kiek laiko pajuoduoje

TADZIUS parašė: Po pusvalandžio turėtų...

SIGUTIS parašė: siguti tik situ zodziu moterei nesakyk nes busi nesuprastas

Na neatrodo, kad būtų minkšti, pirštais nelabai suspausi. Spaudžiau dantimis, bet visvien slankioja. tokių švinų niekad nebuvau užtaikęs, todėl ir parašiau. man atrodo, kad įpjova ties viduriu yra platėjanti, todėl ir nesusispaudžia. per bendrą žvejybą su Sigučiu išsiaiškinsim

Neturiu galimybės dabar parodyti,bet Aras teisus.Yra ne vienos rūšies švinai.Jau vien kaina pasako apie jų kokybę.Jūs paimkite pigius švinus ir pamatysite,kad įpjovos nevienodos,kraštuose o kai kur jų visai net nėra.Brangūs švinai grynai kaip vienas į vieną.Vienodo dydžio,visos įpjovos grynai per vidurį.Šiuo met gryno švino jūs net negausite,nes yra uždrausta naudoti kaip kenksminga medžiaga.Tai yra dažniausiai alavo ir švino lydinys.Kuo daugiau priemaišų,tuo labiau jis šviesesnis,kuris aišku su laiku patamsėja.Yra švinų,kuriuos be replių neužspausi,ko pasekoje kenčia valas.Tokios firmos kaip Sensas,rado išeitį,praplatindamos susispaudimo vietą su valu.Plika akimi tai gal ir nepastebėsite,bet Aras manau tokius ir nusipirko,tik mokėti už juos turėjo tikrai nemažai.

TADZIUS parašė:
Klysti nes tas kuris blizga turi daug alavo ir kitokių priemaišų.Parduotuvėje jie tikrai blizga, o tas kur išlietas pajuoduoja tai tu jį 3-4 kartus perlydyk ir pamatysi blizgės ar ne.Taip pat ir dėl kietumo - kuo daugiau perlydai, tuo labiau kietėja.Na čia plati tema, nesinori gilintis, bet tikrai yra švino svarelių kurie blizga

saulius67 parašė:
Ačiū už patarimą - naudosiu tik kietą kada šalia bus moteriškė

Dabar yra galimybe pasirinkt kokiu tik nori svinuku,viskas remiasi i rubliukus,o ne taip kaip mes pirkdavom sovininius sratus ir juos ikirtinedavom su kirstuku,vo tada galedavai pasakyt kad suspaudus vala pazeidi,nors ir tada,jei sratas didesnis,prakirte dedavom i prakirtimo vieta adatele ir su replem suspausdavom ta srata,jei ant valo dar suspaudus slidinedavo sratukas,tada mes ant valo maudavom plona laido apvalkaleli,ji idedavom i sratuko vidu ir tada po biskuti spausdavom tol,kol pasiekiam norima suspaudima,kad sratukas,nei lengavai slankiotu nei butu uzfiksuotas na smert,tai sakau gal ir dabar jums reiktu pabandyt taip,nes valo nepazeidzia tikrai

Tata, matai visas kampas tame, kad aš turiu formas ir pats ne vienus metus liejau tuos svarelius.Gramatūra liejau nuo 2 iki 9gramų ir bliombeles 10-75gramų.Tad esu susidūręs su ta technologija ir žinau truputį kas ir kaip.Beje, aš kalbu dabar apie slankiojančius svarelius nors skirtumo dėl patamsėjimo tas neturi - slanbkiojantys jie ar užspaudžiami.Taip pat turiu kelių metų svarelių kurie blizga kaip šuniuko p......Čia matyt daug kas priklauso (jau minėjau) nuo lydinio sudėties

Noriu paklausti, kokia šitų plūdžių paskirtis. Ar tinka naudoti stovinčiame vandenyje, esant dideliam bangavimui. plūdės 2 ir 3 gramų.

Man tai jos visai neblogai atrodo, stovinčiam vandeniui tikrai turi tikt, tik su bangom - čia jau vietoj reik žiūrėt...

Prieš gerą dešimtį metų žvejojant Nemune sutikau žvejus iš svetur. Pakalbėjom, pasirodėm laimikiais ir tuom viskas baigėsi, tik niekaip negalėjau atitraukti akių nuo jų plūdžių.
Nebuvo man naujiena žvejyba su „lenta“ dar vadinamomis „rogėmis“, bet tai ką naudojo šie žvejai buvo man visiška naujiena. Plūdės dirbo „rogių“ principu. Užmetus 45 laipsnių kampu į srovė jos likdavo „kabėti“ srovėje visiškai nenašamos kranto link. Meškeres žvejai tiesiog paremdavo ant atramėlių ir laukdavo kibimo. Jau tada buvo aišku, kad tai tikrai ne kažkokia naujoviška dugninė. Jau tada užteko supratimo, kad masalas nesiekia dugno ir jokie svareliai taip pat negula ant dugno. Niekas nesulaiko plūdės vienoje vietoje, išskyrus įtemptą įstrižai srovės, valą , bet plūdė lieka savo vietoje toli nuo žvejojančių ir nenešama kranto link. Pamačiau- pamiršau. Po to ne kartą prisiminiau tuos žvejus ir jų „protingasias“ plūdes, bet visi galai dingo kaip į vandenį. Nemačiau niekur kažko panašaus pirkti, nemačiau daugiau taip žvejojančių, o mintis išmėginti tokį žūklės būdą su kiekviena vasara vis labiau ir labiau kaitino mano vaizduotę.
Tik praėjusiais metais, klaidžiojant po internetą,- štai ji, ta pati konstrukcija, toks pats darbo principas. Pagaliau radau. Netvėriau savame kailyje ir tuoj pat prasidėjo paieškos kur tokį stebūklą įsigyti. Sužinojau, kad vadinamos „surf“ plūdės tikrai jokia paslaptis kitose šalyse, kad sėkmingai jomis žvejoja srauniose upėse ir kad jos turi daug privalumų prieš įprastinį žūklės būdą srovėje, su praprasta plūde. Per draugus įsigijau keletą pirmų ‚surf‘ plūdžių ir beliko sulaukti pavasario, kad jas išmėginti.
Dauglyje parduotuvių jų kaina svyruoja nuo dvidešimt kelių litų iki trisdešimties. Brangoka, bet kiek kartais išleidžiam tų pinigų visokioms kitkioms smulkmenoms, kurios kartais taip ir lieka nepasiteisinusios, gulėti mūsų žvejybinio arsenalo dugne.



Atėjo pavasaris. Pirma mintis kur galėčiau išmėginti šį cralusso firmos stebūklą nejučia kuždėjo- Dubysa. Ten sraunu, pavasarį migruoja žiobriai ir nuolat matau kaip su paprastomis plūdėmis žvejai plaką Dubysos sraunumas. Vos tik ištirpus ledams, aš jau prie vandens. Pakrantėse dar guli ledonešio liekanos, vandens lygis labai aukštas, drumstas, plaukia pavasarinis šlamštas, bet užsidegimas išmėginti „surf“ plūdžių darbą ima viršų.



Pirmos žūklės, kaip ir pirmas blynas- prisvilo. Nebuvo tuo metu Dubysoje dar jokio kibimo nesimatė net žvejų. Nelabai sekėsi ir su „surf“ plūdės valdymu stiprioje srovėje. Niekaip negalėjau pataikyti nustatyti valo atkarpos ilgį nuo plūdės iki pavadėlio, kad išlaikyti masalą prie pat dugno. Nesisekė net patį dugna „pajusti“ Srovė labai stipri, gylis pakankamai didelis ir valas nuo plūdės iki apatinių svarelių labai stipriai išlenkiamas srovės. O kur dugnas, kada jį paliečia apatiniai svareliai ? Į tuos klausimus iš pirmos žūklės taip ir neatsakiau, kokiu būdu nustatyti gylį, kad masalas neskraidytų kažkur padebesiais, o dirbtu kuo arčiau dugno. Labai daug nežinomūjų kintančių veiksnių trukdė nustatyti reikiamą gylį ir tinkamą plūdės persvėrimą. Dubysa rezultatų nedavė ir antrą kartą nors, net neatpažinus kibimo simptomų, du kartus kažkas gan stipriai palankstė mano meškerės viršūnę. Kažkuriam laikui „suf“ plūdes padėjau į šalį. Buvo akivaizdu, kad riekia sulaukti aktyvesnio žuvų kibimo, kai žuvys ne tokios vangios ir galutiniai išsiaiškinti kokiu metodu nustatyti valo žemiau plūdės ilgį, kad masalas dirbtų prie pat dugno, bet jo neliestų.
Įsibėgėjo pavasaris. Pradėjo Nemune kibti pirmos pavasarinės žuvelės. Su kiekvienu atėjimu prie labai iškilusio pavasarinio Nemuno vandens, jų pasigaudavo vis dugiau ir štai vieną dieną į Nemuno srovę įsirėžia mano „surfas“ Per tą pertrauką po žūklės Dubysoje „sukramčiau“ apie žūklę „surf“ plūde, daug teorijos. Teoriškai sugalvojau būdą kaip tiksliai nustatyti gylį, nuo plūdės iki apatinio svarelio, kad sustabdžius plūdę ir stipriai išsilinkus nuo srovės valui, masalas atsidurtų kaip tik prie pat dugno, bet jo neliestų. Taigi pradėjau naujus bandymus garantuotose Nemuno vietose, kur be problemų jau kibo pavasarinės kuojos ir plakiai.
Mano sugalvotos teorijos suveikė. Plūdės instrukcijose ir daugelyje kitų šaltinių apie šias plūdes rekomenduojama svarelius išdėstyti taip 1pav.:





Jau pirmoje žūklėje įsitikinau, kad toks svarelių išdėstymas tinkamas nebent žvejojant botu, kai nereikia toli užmesti ir viskas vyksta po meškerės galu. Man tenka žvejoti užmetant toli kur su jokiu botu jau nepasieksiu, ir rekomenduojamas svarelių išdėstymas visiškai tam netinkamas. Toli metant nuolat susipindavo žemiau plūdės esanti valo dalis. Svarliai 4-5 vnt. užmetant supindavo valą į „barzdą“. Teko ieškoti kito sprendimo. Pamėginau vietoje svarelių karolių ant valo dėti tik du svarelius. Vieną arčiau kabliuko ( per 20-40cm), o kitą dar toliau nuo kabliuko (apie 50-60cm). Apatinį svarelį tiesiog užspausdavau ant valo, ar užverdavau slankiojantį, (jo svoris apie ketvirtadalis plūdės laikymo svorio), o kitą svarelį dariau, kaip buvau radęs rekomendacijose, keičiamo svorio. Ant valo ruošiant sistemą užmaunami du ilgoki 2-4cm kembrikai į kuriuos tiktų įstumti plieninį senos plūdės kylio strypelį. Tokiu būdu kembrikų pagalba, buvo galima tą strypelį pritvirtinti prie valo. Prieš pritvritinant strypelį prie valo ant jo užveriami svareliai (su skylute).Taip gaunamas reguliojamo svorio svarelis kuriam galima keisti ne tik svorį, bet ir jo padėtį paslenkant valu aukštyn ar žemyn.Padarius tokią svarelių sistemą atsirado galimybė geriau prisitaikyti prie žūklės sąlygų, srovės stiprumo ir gylio. 2pav.




Pasidaryti šią sistemėlią tikrai didelio nagingumo nereikės. Užtenka rasti savo arsenale seną nereikalingą plūdę su plieniniu ar angliniu kyliu, nusikirpti žnyplėmis jo atkarpėlią apie 5cm, pritaikyti keletos centimetrų ilgio kebriko galus, kad strypelis patikimai fiksuotųsi ant valo ir viskas. Beliks tik pagal žūklės sąlygas ant strypelio suverti svarelius ir užfiksuoti kembriku prie valo. 3pav.




Daug neaiškių klausimų buvo iškile kaip nustatyti tikrąjį gylį. Jei svareliai gulasi ant dugno, plūdė tą pačią akimirką nustoja dirbti pavirsta ant šono ir aišku savo darbo ji jau neatlieka. Jei pakelti per aukštai svarelius tuomet plūdė dirbs puikiai, bet kibimo galima taip ir nesulaukti nes masalas „kadaruosis“ kažkur aukštai virš dugno. Ilgokai teko bandyti įvairius būdus, kaip patikimai atrasti tą aukso viduriuką. Galiausiai priėjau išvados, kad patikimiausias būdas nustatyti tinkamą atstumą nuo plūdės iki svarelio yra nuslinkti pagrindinį keičiama svarelį iki apatinio mažo svarelio, kuris yra arčiausiai kabliuko ir tokiu būdu darant griežtą prilaikymą „ pagauti“ dugną. Kai pradeda griežtai prilaikant plūdę, svarelis kliuvinėti už dugno, tai ir bus tas valo nuo plūdės iki apatinio svarelio ilgis , reikalingas toje vietoje kur žvejosite. Belieka sunkūjį keičiamą svarelį pakelti 20-30 cm aukštyn ir kliuvinėti nustos, o masalas griežtai prilaikant liks prie pat dugno. Gal būt yra kita metodika gal būt kažkas kitaip nustato sistemos gylį, bet man tik šiuo būdu pavyko patikimai išlaikyti masalą prie pat dugno, jo neliečiant.













Trupai apie plūdės darbą.
Ji skirta griežtam prilaikymui stiprioje srovėje išlaikant daug didesnį atstumą nuo meškerės galo nei tą galima padaryti su paprasta srovine plūde. Esu išbandes laikyti „surfą“ 30-40 metrų atstumu nuo kranto, pats stovėdamas krante.Valas nuo plūdės iki meškerės viršūnės visą laiką turi išlikti virš vandens, bet pučiant net silpnam vėjaliui, tokiais atstumais jau nepažvejoti , tačiau kai oras ramus,- įmanoma. 15-20 metrų atstumu galima puikiausiai žvejoti, net pučiant nepalankiam vėjui pasroviui. Plūdė puikiausiai išlieka vienoje vietoje neartėdama prie kranto ir išlaikydama vienodą atstumą iki kranto. Klaidinga yra nuomonė kad „surf‘ plūdės svareliai turi gultis ant dugno ir tik tokiu būdu išlaikyti toli užmestą plūdę vienoje vietoje neartėjant prie kranto.Kas taip žvejoja iš kart iškyla klausimas, kam tuomet reikalinga plūdė jei sistema labiau panaši jau į dugninę. Taip žvejojant kibimus parodys jau labiau meškerės viršūnė nei pati plūdė. „surf“ plūdė skirta tik griežtam prilaikymui, neliečiant dugno ir išsaugant atstumą nuo kranto. Kai viskas teisingai subalansuota jį tampa labai jautri ir net silpni žuvies prisilietimai prie masalo jau puikiausiai fiksuojami plūdės.Tam, kad pasiekti visos sistemos maksimalų jautrumą, reikia gan tiksliai parinkti plūdės persvėrimą. Taip pat klaidinga manyti kad „surf“ plūdės nereikia persverti. Jei plūdė nepersverta tai ją sustabdžius ji iškykla iš vandens beveik visu savo korpusu. Jautrumo taip žvejojant tikrai nebus, juo labiau, kad ir pati plūdė nustoja dirbti savo darbą,-t.y surfuoti srovėje išlaikydama atstumą nuo kranto. Persverti būtina, bet kiek jau priklauso nuo gylio ir nuo srovės stiprumo. Kuo didesnis gylis tuo reikės didesnio persvėrimo, nes ilgas valas žemiau plūdės bus labai srovės išlenkiamas dideliu lanku ir aišku pakels aukščiau nuo dugno masalą. Kuo stipresnė srovė, taip pat reikės didinti persvėrimą, nes jei gylis ir nedidelis, bet stipri srovė taip pat stipriai veiks valą esantį žemiau plūdės ir taip pat išlenks jį dideliu lanku. Nežinau ar yra kažkokios taisyklės kaip tiksliai nustatyti persvėrimą. Kiek esu žvejojas, tai persvėrimą didinu iki tokios ribos kol visiškai sustabdžius plūdę, iš vandens iškyla tik apie pusę jos antenos. Toks persvėrimas labai stabiliai išlaiko plūdės darbą ir tikriausiai pasiekiamas didžiausias sistemos jautrumas.





Nedaug šią vasarą žvejojau su šia plūde. Daug dėmesio kaip visada skyriau spiningavimui, daug rytinių žūklių skyriau, geram kuojų kibimui, kur „surf“ plūdės nereikėjo, tad gal būt dar daug liko neatsakytų klausimų. Bet spėjau įsitikinti, kad šios plūdės atitinkamomis žūklės sąlygomis yra nepakeičiamos. Pavasario pabaigoje sėkmingai jomis gaudžiau Nemune žiobrius, kuojas, plakius, net aukšlės puikiai kibo. Pagavau kelis karšis, nors jų mano žūklavietėse retai pasitaiko.Buvo išmėginta ši plūdė ir ūsorių žūklėje tikintis ne vien ūsorių, bet ir šapalų. Ant sraunios seklumos reikėjo beveik dvigubai persverti sistemą, bet savo darbą ji atliko. Nepamiršiu tos dienos kai pasikirtau ūsorių. Sekluma su labai stipria srove ir dideliais akmenimis. Meškerė match 4,5 m. Pagrindinis valas kiek menu buvo 0,18mm, pavadėlis 0,14mm. Nepasisekė laimėti kovos su srovių galiūnu, kuris manau net nebuvo iš tų mažūjų (manau 3-5kg). Vėliau turėjau ir kitą ūsorinį kibimą, kuris baigėsi visišku fiasko. Užtempė mano „surf“ plūdę giliai už akmenų. Nuroviau ne tik ūsorių, bet liko už tų akmenų ir mano plūdė. Dar vėliau kiek mėginau „surfu“ pagauti ūsorių, - nekibo, o gal tiesiog jų nebuvo tiek daug, kad kiekvieną diena sulaukti po kelis kibimus.
Jau kažkada ištariau šią frazę, kad „surfui“ lenkiu žemai galvą. Taip, jis vertas to ir tie kas mėgsta žūklę srovėse būtinai turėtų išmėginti šios plūdės privalumus.
Pabaigai keletas neigiamų pastebėjimų:
Nepirkite 4gr „surfo“, nes jo darbas bus labiau panašus į „cralusso bolo“ plūdės. Neįmanoma jos visiškai sustabdyti ir išlaikyti numatytame atstume. Jį vis vieną kaip ir „bolo“ plūdę reikia leisti palengva pasroviui, nes visiškai sustabdžius ją tempia srovė kranto link. Nepatiko ir tai, kad pakertant“ surfu“, labai sunku ją „išplėšti“ iš vandens. Ji tarsi inkaras srovėje. Jei nepavyksta jos išrauti pakertant iš vandens tuomet, užkibus smulkesnei žuvelei, net sunku pasakyti ar žuvelė yra ar jau senai pabėgusi. Labai stipriai ši plūdė neišrauta iš vandens priešinasi srovėje

Ateis kitas pavasaris, vasara. Gal tada skirsiu daugiau dėmesio šiam labai įdomiam žūklės būdui. Įgysiu daugiau patirties, atsiras kažkokie nauji įgūdžiai ar sprendimai, kurie padės ir kitiems įvaldyti labai įdomų žvejybos būdą, stipriose srovėse, plūdine meškere. Juk žūklė srovėje kupina begalės staigmenų. Nežinia kada ir kokia žuvis gali susivilioti masalu, nežinia kokio dydžio laimikis judina plūdę, nežinai ir ką pajusi pakirtęs. Tas savotiškas paslaptingumas kaip musę prie medaus vilioja žveją.

dekoju AudriuiM uz daug atsakytu klausimu! jau galva laisvesne pasidare beje o pludes svori reikia rinktis nuo gylio ir sroves stiprumo? ar butina pirkt visa kolekcija kas grama? ar yra egzemplioriai keli kuriu pilnai pakanka? gal cia jau per daug klausineju

tukas parašė:
Turiu 6 ir 10 gr tai Nemune kol kas man jų užteko .

vkontakte.ru/video87887083_148912945?hd=0&t=

Gan ilgokas filmukas, bet plūdininkam verta pažiūrėt...
Aišku, kiek "kaimietiškai" dar žvejoja(čia tikriausiai prieš kokius 10 metų... ), bet skirtumas tarp įrangų jaučiamas.

Aukštupio kalėdiniai šapalėkai ant batono:

www.videobb.com/video/LRVZxEFCiYCt

Susierzinau nerealiai pažiūrėjas apie šapaliokus
Kai pasveiksiu ir jei dar neužšals nemunėlis gal reikės pamėginti labai sugundė tas video

Paprastai tokiu metu jie būna susibūrę į tam tikras vietas, kur ruošiasi peržiemojimui. Rasi tokią - be laimikio neliksi
Dydis ne itin įspūdingas Tačiau tokiam metų laikui turbūt nėra ko ir norėti