Vagleris ir vėjas

Taip jau kartais nutinka, kad gamta mums ima ir iškrečia kokią išdaigą. Tai lietus ar vėjas ima ir sutrukdo normaliai žvejybai. Jei lietui dar galime „pasipriešinti“, tai nuo vėjo turime ieškoti kažkokių būdų tam, kad nenustotų kibusi žuvis ar nesulėtėtų kibimo tempas. Juk pakanka sistemą užmesti netiksliai ir žuvies kibimas sulėtėja, o ir pati žuvis ima kibti smulkesnė. Tenka nuolat permetinėti, o tai šiek tiek nervina. Aišku, yra išeitis – štekeris, bet ką daryti jei žuvis, tarkim, tik vidutinio dydžio, o nesinori prarasti įgauto tempo? Kur rasti išeitį kovoje su vėju?

Seniai, seniai, vieno gudročiaus buvo išrastas vagleris – plūdė su vienu fiksavimo tašku. Išradus šią plūdę ir daugeliui perkandus jos panaudojimo paslaptis žvejyba nemažai daliai žvejų tapo tikru malonumu. Su laiku ši plūdė buvo tobulinama, keitėsi jos formos kol iki mūsų dienų ji įgavo štai tokį pavidalą.

Kaip matote, tai pailgos formos kiek prailginto lašo, o kita šiaudo formos, abi turinčios antenas plūdės. Plūdės apačioje yra kilpelė, kur veriamas valas, o vėliau ji fiksuojama.

Bet tai dar ne viskas. Visa esmė tame, kaip guli sistemėlė vandenyje. Toliau nuo kabliuko plūdės link eina valas, o nuo jo meškerykočio link. Tačiau kadangi plūdė turi pailgą formą ir visa sistema yra panardinta po vandeniu, tai reiškia, kad vėjo įtakos čia nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad plūdės antenėlė yra plona ir išlindusi minimaliai, tai pučiant stipresniam vėjui visa sistema išlieka stabili. Tokiu atveju mūsų sistema išlieka užmesta norimoje vietoje ir mums belieka laukti eilinio kibimo. Žvejui belieka tik kiek truktelėjus visą valą vėliau jam priskendus meškerykočio viršūnėlę irgi įkišti į vandenį. Ir tą nebūtinai galima daryti žvejojant tik su match‘u. Jei žvejojate su 2-3 g vaglerio plūdele, kurios ilgis 25-30 cm, tai sėkmingai galite atlikti ir su teleskopine meškere, nes jos irgi yra pakankamai ilgos.

SIGUTIS

Neseniai vienoje išvykoje važiuojant žvejoti teko bendrauti su vienu iš forumiečių (vardas nutylimas specialiai) apie plūdžių jautrumą.Buvo ginamos dvi pozicijos, kuri plūdė jautresnė fiksuota ar slankiojanti? Kiekvienas gynėme savo variantą ir nei vienam iš mūsų niekaip nepavyko įtikinti savo oponentą, kad jis klysta.Bendram įdomumui radau štai tokį straipsnelį apie plūdžių jautrumą.

Plūdės jautrumas


Plūdės forma lemia jos jautrumą ir stabilumą. Pati jautriausia yra plona adatos formos plūdė. Šių plūdžių prototipas senais gerais laikais – populiari žąsies plunksnos plūdė. Tokia plūdelė garai reaguoja į visus kibimus, nesvarbu, ar masalas tempiamas į šoną, ar pakeliamas nuo dugno. Tačiau jautrumas – dar ne viskas. Norint sėkmingai žvejoti, laiku pastebėti momentą, kai žuvis kimba, plūdė turi būti stabili, o apie adatos formos plūdes to pasakyti negalima. Kai vanduo stovintis ir ramus, tokios plūdės idealiai tinka, kai yra srovė ar kyla bangos, adatos formos plūdė tik trukdo.

Kalbant apie plūdės jautrumą reikia panagrinėti, kaip kimba žuvys. Paprastai skiriamos dvi kibimų rūšys: kai plūdė neria ir kai iškyla. Be abejo, toks skirstymas gana paprastas, bet mes nagrinėjame ne kibimo procesą, o tik plūdes, taigi tokio skirstymo pakanka. Kai plūdė neria, jos jautrumą lemia plūdės korpuso pasipriešinimas ir aptakumas. Kuo korpusas ilgesnis ir plonesnis, tuo plūdė aptakesnė. 1 paveikslėlyje parodytos trys skirtingos plūdės. Kai šių plūdžių galia (išlaikomas svoris) ir antenėlių storis vienodi, jautresnė ta plūdė, kurios apatinė dalis smailesnė ir korpuso skersmuo mažesnis.

Teoretikai dažnai nurodo dar vieną veiksnį, lemiantį plūdės jautrumą – tai plūdės korpuso paviršiaus ir vandens trintis. Trinties jėgos stiprumą lemia plūdės paviršiaus plotas. Kaip žinia, storų plūdžių korpuso paviršiaus plotas gerokai mažesnis už ilgų, nors šių plūdžių galia ir korpuso tūriai vienodi. Vadinasi, storesnės plūdės šiuo aspektu jautresnės už plonas ir ilgas. Tačiau trinties jėga tokia nežymi, kad jos nagrinėti nė neverta, kur kas svarbesnė vandens pasipriešinimo jėga. Trečias, bene pats svarbiausias veiksnys, lemiantis plūdės jautrumą, yra jos inercija, kurią lemia plūdės dydis. Užuot ieškojus kokių nors aptakių formų, nekreipiant dėmesio į tai, kas parašyta ant plūdės korpuso, geriau atidžiai pasirinkti optimalų plūdės dydį. Be abejo, idealiausias variantas – tai esant tam tikroms žūklės sąlygoms suderinta plūdės forma ir jos dydis, tinkamai parinkus svarelius rastas optimalus plūdės balansas.

Kai žuvis iškelia plūdę, jos jautrumą lemia viršutinė plūdės dalis. Kuo ji plonesnė, tuo plūdė jautresnė. Kuo plonesnė antenėlė ar viršutinė korpuso dalis, tuo mažesnis gali būti apatinis svarelis. Kuo mažesnis šis svarelis, tuo mažesnį pasipriešinimą jaus masalą paėmusi žuvis. Kita vertus, kai plūdės antenėlė plonesnė, iš vandens ji išlįs daugiau nei plūdė su storesne antenėle, nors žuvies pakeltas svarelis svertų tiek pat. 2 paveikslėlyje parodytos dvi plūdės. Dešinėje esanti plūdė ilgesniu korpusu kibimą, kai žuvis aukštai pakelia masalą, parodys kur kas ryškiau.


Abiem atvejais reikia įvertinti ir vandens paviršiaus įtempimų jėgą. Tiek plūdei neriant, tiek jai išnyrant vandens paviršiuje tarp kietų jos korpuso sienelių susidaro iškilas arba įgaubtas cilindro formos meniskas. Meniskų atsiranda dėl molekulių sąveikos jėgų skysčio ir dujų ribose. Ši jėga gana stipri, todėl daugelis plūdžių ties antenėle nusmailintos. Meniskas ypač veikia neriant 3 paveikslėlyje parodytai plūdei, todėl šios plūdės nėra itin populiarios.


Tiksliai nustatyti, kaip konkretūs veiksniai veikia plūdės jautrumą, gana sunku, nes daug kas priklauso nuo vandens temperatūros, srovės greičio, plūdės nėrimo greičio ir pan. Tai hidrodinamikos, iš dalies – ir hidrostatikos reikalas. Tiksliai nustatinėti tų veiksnių įtakos neverta: nepamirškime, kad žvejyba nėra kokia nors sausa techninė mokslo sritis. Tačiau vertėtų bent apytiksliai žinoti, kas lemia plūdės jautrumą, nes nuo tinkamai parinktos plūdės priklauso, kaip matysime žuvies kibimą, ar spėsime į jį sureaguoti.

Sportininkai, per savo gyvenimą išmėginę daugelį plūdžių ir praktiškai išbandę jų jautrumą, teigia:

apie 70 proc. (dažnai ir daugiau) jautrumą lemia plūdės dydis;

apie 20 proc. – korpuso forma (vandens pasipriešinimas plūdei judant);

iki 10 proc. – vandens paviršiaus įtempimai;

trinties jėgoms telieka vos keli procentai.

Taigi renkantis jautrią plūdę, didžiausią dėmesį reikia kreipti į jos dydį ir korpuso formą. Kuo ji panašesnė į adatą, tuo jautresnė.

P.S.Ką šituo klausimu manote jūs gerbiamieji?Už kurios plūdės jautrumą pasisakytumėte jūs - fiksuotos ar slankiojančios? Laukiame jūsų pasisakymų

Čia Siguti kaip ir daugelyje temų manau vieningos nuomonės neprieisim.Jei tik leidžia meškerės ilgis gylio atžvilgiu,visada renkuosi tik stacionarias plūdes.Mano manymu slankiojančios plūdės tikrai mažina jautrumą,nors ji ir adatos formos.Paprastas pavyzdys srovė.Slankiojančią plūdę net ir nedidelis sukuriukas plūdę skandina,kas neatsitinka su stacionaria.Esant tolimiems metimas,pučiant šoniniam vėjui,žūklės gylis didesnis ar lygus meškerės ilgiui tikrai geriau slankiojanti,ir kuo ilgesniu kyliu,nes yra giliau paskandinamas valas,ir mažiau veikia paviršinė srovė.Pakirtimas kibimo metu su stacionaria plūde daromas staigus ir trumpas,o su slankiojančia dėl nuskendusio valo mostas turi būti platus ir lėtas.Šiaip mano manymu,jei tik leidžia galimybė,pirmumą teikiu stacionariai plūdei.Šiaip Siguti tu tą viską ir taip žinojai,tik čia kad ir kiti išreikštų savo nuomonę.

Man taip pat atrodo kad didesnį jautrumą turi staciponariai dviejuose taškuose tvirtinama plūdelė nei slankiojanti jei tik nereikia labai toli užmetinėti.

Mėginsiu pakomentuoti kiek sugebėsiu: tas forumietis, su kuriuo Sigutis diskutavo, buvau aš, bet tai nebuvo diskusija... Aš nelabai mėgstu diskutuot, gal kiek trūksta iškalbingumo, bet mėginau atsikirsti į Sigučio skeptišką požiūrį į "vaglerius". Toks įspūdis, kad Sigutis ko gero tikrai nėra žvejojęs "vagleriais", ir apie šį žvejybos būdą žino tik teoriškai , jis atkakliai man mėgino įrodyti savo tiesą apie "vaglerių" pasakišką nejautrumą, su kuo aš taip pat atkakliai nesutikau, bet galop nusileidau matydamas beprasmį ginčą. Aš jau gal 5 metus nežvejoju stovinčiame vandenyje, taigi "vaglerius" teko padėti giliau, bet buvo laikotarpis kai 6 metus žvejojau tik taip, ir stacionariai tvirtinama plūdė tikrai negalėjo atstoti slankiojančios. Kas žvejojo, ar tebežvejoja šiuo būdu - mane supras. "Vaglerį" tikrai galima nuostabiai išsverti, galima manipuliuoti svarelių išdėstymu, matyti ir menkiausią žuvies prisilietimą. Turbūt tiek, nemėginsiu pasitelkt į pagalbą literatūros ir kitų žvejų komentarų, tai mano nuomonė.

Ne tiek daug ir man teko su wagleriukais žvejot nes dažniau paprasta plūdelę naudoju, bet šiek tiek pažvejoju ir wagleriu. Man yra patikusi sitemėlė su lengvu wagleriuku gaudant lynus. Nežinau tik kaip paaiškinti, bet svsrelis dedamas truputi sunkesnis nei priklauso, netoli užmetus svarelis vos vos guldomas ant dugno, plūdelė iškyla bet pagridiniu valu patempiama tiek kad vėl inirtų ir taip patempus meškerė dedama ant stovelio . Mane vienas lynų specas taip mokino Ačiū jam nes labai pasiteisino. Na aš įsivaizduoju, kad su stacionare plūde gal galima dar didesni jautrumą išgauti, bet tokia sistema su 1,5 -3gr wagleriuku gaunasi taip pat labai jautri, kad jei greta masalo praplaukia žuveliokas tai jau plūdelė parodo.
Na ne man aišku diskutuoti apie plūdes, nes net neesu didelis plūdinės gerbėjas ir specas, tad gal kai kur nusišneku. Man wagleris visada dirba kai reikia labai toli užmetinėti stovinčiame vandenyje, o jautrumo, na kartais gal jo pritrūksta vien todėl kad visa sistema jau būna pakankamai didelio svorio, gal ir išsvėrimo patirties per mažai dar turiu, tačiau gaudant karšius ir ypač nuo dugno jautrumo net su 15gr sistema per akis. O su stacionariomis plūdėmis dažniausiai žvejoju kažkur artimuose užmetimuose tai ir sistema lengva 2-4gr (nekalbu apie žūklę srovėje) tai tikrai atrodo kad labai jautru, bet juk ir visa sistema daug lengvesnė (neskaitant lynų žūklės wagleriu po meškerės galu). Taigi tikrai į ginčą kas yra kas net nesivelsiu
.
Na ir prirašiau, juk net neesu plūdininkas, daugiau apie tai prižadu nerašysiu .... Viskas einu jau už 10000 forumo žinute, nes alutis jau baigėsi

P.S Į Sigučio klausimą kuri plūdė yra jautresnė iš savo skurdžios plūdininko patirties pasakyčiau kad gal net neteisingas klausimas. Abi plūdės skirtos visai skirtingų salygų žūklei. Dažniausiai ten kur žvejosime wagleriu jau su stacionare nelabai pažvejosime ir atvirkščiai. Tad mano nuomonė tegu gal ir klaidinga bet negalima mėginti lyginti kuri yra kuri. Tai yra visiškai skirtingoms salygoms pritaikytos plūdės, o kibimus puikiausiai galima fiksuoti tam tikromis salygomis ir stacionare ir wagleriu.

arutis parašė: Aruti ir kiti, negi nepastebėjote, kad SIGUTIS VISUOSE FORUMUOSE YRA TEISUS IR NENUGINČIJAMAS, nu kam veliatės į bereikalingas diskusijas, čia yra blogiau nei tas niekingas kelių gramų viršsvoris kai yra viena tiesa. Tada diskusija tampa beprasme, gaila kad toks patyręs žvejas nepataria, bet visur ir visada įrodinėja, kad tik jo būdai ir metodai žvejyboje yra teisingi.

Lydeka, nu nemaniau, kad tu taip susigruzinsi, o visai be reikalo.Aš juk norėjau praplėsti temą, padiskutuoti, o kai kas labai tą sureikšmino ir savaip suprato.Aš tik klausimą buvau pateikęs - kuri plūdė yra jautresnė ir nieko daugiau, o gavosi kaž koks nesusipratimas Gaila, kad mes kartais dar nesuprantame vieni kitų ko pasekmėje nemokame produktyviai - naudingai diskutuoti.Tikrai gaila

Diskusija lieka diskusija, bet aš esu šalininkas minties, kad "kiekvienam darbui savas įrankis". Neisi juk su dalgiu malkų kirst, ar su šake sniego valyt... Plūdę, žvejojant srovėje, aš matau tik vienos rūšies - tai tvirtinama dvejuose taškuose, srovinė plūdė. Formos ir svoriai pagal situaciją. Bet slankiojanti plūdė turi savo nišą, ir jokia, nors ir pati jautriausia plūdelė, jei ji skirta ne tam, jos neatstos. O Sigis tikrai mėgėjas veltis į diskusijas, nors gal tai ir nėra blogai...

O man plūdė gera ta,kuri kibimą rodo ir baikit jūs rietis.Taip,Sigutis tikrai žvejoja pagrinde stacionariom plūdėm,Arutis kaip supratau nespjauna nei į vaglerius,nei į stacionarias,Audriui labiau prie širdies dugninė.Kaip bebūtų,pagaunam ir vieni,ir kiti.Aukšlėm aišku visada naudosime tik stacionarią plūdę,o tarkim karšio kibimą jokia kita plūdė taip gražiai neparodys kaip vagleris.Kiekvienas žūklės būdas turi savo žavesį.

aukso zodziai

Nagi kokę ritę geriau pasirinkti : mičelį ar šimano , kaina panaši,virš 100 lt.

baubas parašė: Ir viena,ir kita vertos dėmesio,tik klausimas,kokiam įrankiui ieškai.

Dolcas parašė: Mačui, šimanas-3000 ,mičelis 2500

abi per stambios nes skirtos daugiau spinui arba dugnui

Turiu tris shimano rites (kaina tikrai ne 100 ar 200lt), dvi 1000-nės naudoju ant machiukų, o viena 2500 tai taip ir guli lentynoje.Užsidedu kartą į 5 metus kada dugninę ruošiu.Baubas, o kur čia taip pigiai shimaniukus gauni?Aš už saviškį beveik 500 mokėjau.Kalbu apie tokią. www.zuklys.lt/katalogas/index.php?productID=67 Atsidaryk ir pamatysi nuorodą bei tikrą kainą

Baubas.Jei nori,kad valas turėtų mažai atminties,lengvai mestųsi,greitai vyniotų valą ant ritelės,tai ieškok ritės su kuo platesniu ir su mažu gyliu būgneliu.Labai geros ritės šiam tikslui yra Cormoran corcast supermatch.Ritę geriau rinktis su priekiniu stabdžiu,nes jos frikcija geriau veikia nei su galiniu.Jei pasirinksi mažą ritelę su giloku siauru būgneliu,tai tikrai nebus geras pasirinkams.Po mėnesio valas pasidarys kaip spiralė,pradės painiotis,be to sumažės užmetimo nuotolis.Nepadės ir taip vadinamas valas be atminties.Visi valai greitai įgauna atmintį dėl suprantamų priežasčių.Sušlapęs valas geriau priglunda ant būgnelio ir apatinės gijos labai lėtai džiūna,ko pasekoje valas įgauna spiralės formą.Vienintelis būdas ištiesinti valą,tai vėl jį sudrėkinti,ir užvynioti ant kokios didelės ritės,ar tarkim kad ir ant kaladės.

SIGUTIS parašė: Na nežinau, šimano -Alivio-3000SRB-(trys guolei,1-ritininis )kaina tik 109 lt. 1000-labai jau mažas ir siauras būgnelis, mačui kaip ir platesnis būtų geriau ????

Na prie priekinio stabdžio niekaip nepriprantu, mėtosi Zepko ritė su priekiniu

baubas parašė: Taip,pripratimo reikia,bet žvejojant plonais valais taip yra patikimiau,nes ten nėra jokių zomšinių plokštelių,kurios mėgsta tarpusavyje prikepti.Šiaip žinoma,ir su galiniu nėra blogai,tik,kad truputi nukenčia jautrumas.