Jūrinė nėgė.

Jūrinių nėgių viršutinė žiočių plokštelė tokia trumpa, kad abu ten esantieji dantys liečia vienas kitą. Apatinėje plokštelėje 7 – 8 dantys (kraštiniai kartais dvišaki). Žiočių periferijoje yra daugybė smulkių dantų, sutvarkytų įstrižomis eilėmis. Tarp pirmo ir antro nugarinių pelekų yra platus tarpas. Viršutinė kūno dalis šviesiai žalios spalvos su tamsiais durpinės arba tamsiai žalios spalvos raštais, kartais ir baltomis dėmėmis; pilvas baltas. Ilgis siekia iki 1 metro, o svoris iki 3 kg.

Šios nėgės gyvena visose Europos jūrose nuo Šiaurės Norvegijos ir Adrijos, Amerikos pakraščiuose nuo Grenlandijos vakarų iki Floridos. Taip pat yra Afrikos vakariniuose pakraščiuose. Įplaukia ir į upes, kuriose jos neršia.

Baltijos jūroje aptinkama retai, bet pavieniai egzemplioriai siekia jos rytinę dalį ir įplaukia į Vislą, Nemuną, Irbę, Dauguvą ir Salį. Iš Suomijos įlankos nuplaukia į šiaurės pakraščių upes. Tikslesnių duomenų apie šių nėgių buvimą Lietuvos pakraščiuose nėra. Kai kuriais duomenimis jų esama Latvijos pakraščiuose, Kuršių mariose.

Jūrines nėges draudžia gaudyti įstatymai.

Jūrinė nėgė – Petromyzon marinus, jūras negis, minog niorski, mopckaя минога, Lamprefe, grosses Neunauge.