Raudės.

Raudę iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti nuo kuojos. Raudė yra daugiau suplota aukštašonė žuvis. Žiotys pakreiptos į viršų. Žvynai stambūs, turi auksinį atspalvį ir todėl, saulei šviečiant, raudės tarp augalų yra sunkiai pastebimos. Nugarinio peleko pradžia ne virš pilvinių pelekų, kaip kuojų, bet žymiai arčiau uodegos. Poriniai, analinis ir uodeginis pelekai ryškiai raudoni (kuojų gelsvi ar rausvi), nugarinio peleko apatinė dalis dažniausiai tamsi. Pilvo dalis tarp analinio ir pilvinių pelekų aštri. Akys oranžinės, dažnai su raudona dėme.

Lietuvoje raudės gyvena upėse ir ežeruose. Kuršių mariose daug jų galima pagauti pietinėje dalyje ir Nemuno deltos pakraščiuose, ypač esant šiltam ir ramiam orui.

Raudės mėgsta vietas, kur daug povandeninės augalijos, stovintis arba lėtai tekantis, bet švarus vanduo. Dažniausiai užtinkamos raudės 10 – 20 cm ilgio, 25 - 200 g svorio, bet jos gali užaugti iki 35 – 40 cm ir daugiau kaip 1,5 kg svorio. Trečiaisiais gyvenimo metais raudė turi apie 7 cm ilgio, šeštaisiais – apie 17 cm ilgio ir 100 g svorio. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vislumas - 80 000 – 220 000 ikrelių. Neršia gegužės – birželio mėnesiais, apaugusiose žolėmis vietose. Raudės minta vandenine augalija, vėžiagyviais, kirmėlėmis, vabzdžiais bei jų lervomis ir kt. Raudė žvejojama panašiai kaip ir kuoja, bet dažniausiai ramiuose ir saulės įšildytuose vandenyse, užtakiuose, senvagėse, kur šiltesniu metu ji su dideliu pasimėgavimu medžioja vabzdžius ir jų lervas. Šaltesniuose vandenyse mėgsta laikytis dugne.

Raudė yra žymiai atsargesnė ir baikštesnė už kuoją. Geriausia meškerioti museline. Masalas natūralus: musės, žiogai, kartais galima ją pagauti ir dirbtinėmis muselėmis. Šiltesniame ore raudė meškeriojama visą dieną. Raudė masalą ima energingiau ir tikriau už kuoją.

Raudė – Scardinius erythrophthalmus, rauda, raudonsparnė, rudakis, žiežulė, rudd, Rotfeder, kраснопёрка.

Va kaikuriem tautieciam reiketu pasiziuret i nuotrauka ir pamatyt kaip atrodo raude - o kitove pasiziuret kaip atrodo kuoja ir nemaisyt siu 2ju zuvu pavadinumu.

Štai tokių galima pagauti mūsų ežere

baubas parašė:

Čia veiksmas vyko gegužės vidurį, ežero man negaila nes mums tik + , du litukai į klubo kasą . Tik viena blogybė, visa žvejyba tik iš valties.

Tai nėra labai blogai.

kada meetas pas bauba ezere

baubas parašė: o kiek dar prie tų dviejų litukų reikia pridėti norint ten žvejoti

Daugiau nieko, pasirošimas kaip į eilinę žvejybą ir dar masalo ir pašaro
Pasižiūrėk mapse Draudenių ež.

Raudės iš tikro gražios,bet manau ir plėšrios ten būtų,beje koks raj.?

Dolcas parašė: Tauragės r.PS> Tesinys blevyzgose

Nemuno senvagėse kelinti metai atsirado. "Ech krasnapioročka moja nienagkiadnaja"-tikra auksinė žuvelė, bet skaičiau,kad maistiniu požiūriu pati prasčiausia žuvis, bet gaudymo... Baukščios kaip kažin kas.Jei viena -dvi pagavai kitos jau kitam krante,bet žvejo kantrybė i l g e s n ė.

baubas parašė: bet gi cia krasnapiorkos vadinamos raudonsparnes raude visai kitaip atrodo

Nerijus, pasidomėk atidžiau kas yra raudė kas kuoja kas raudonsparnė.
Jokios klaidos nuotraukoje nėra

Neriau, pasiimk knygą " Lietuvos žuvys" nuotraukoj yra tikra Raudė, dar Žiežula, Raudonsparne vadinamos. O krasnapiorka tai rusiškas pavadinimas.

nu nera bet cia raudonsparne

nerijus parašė: Nerijau,krasnapiorka,tai tas pats kas plakis - sausarūris.Žargonas ir tiek,o čia nuotraukose tikra raudė,dar kitaip gražybiniu žodeliu raudonsparne,žiežula vadinama.Baubas 100 proc.teisus.

tai kodel karjieruose jos ryskios tokios ir geltonos ir upese tokios ryskios ir geltonos papuola bet siaip literaruroi rasoma kad sonai balti nugara tamsi ir t.t.t....

taip iseina raudziu dvi rusys ,be kuoju

nerijus parašė: Nežinau,kur ten skaitei,bet litratūroje parašoma.Kūnas aukštokas,nugara juodai žalsva,pelekai ryškiai raudoni,žvynai auksinio atspalvio.Šiaip spalva žuvies gali skirtis ir nuo telkinio sąlygų.