Na , aprašysiu vakarykštę žvejybą.
Nors dangus nieko gero nežada, vis vien neatsisakau minties pasėdėti prie Nemunėlio, šamaūsius paerzinti. Nemuną pasiekiu apie 18,30 v. Pasigaudau nedidelių kojyčių porcijom. Sumetu , laukiu. Nemunas ramus , ramus. Ramybę sudrumščia praplaukentis laivelis.
Apie 20 v. pagaliau kibimas, kertu, yra ir kažkas tai gero.Iš lieto, metras po metro artinu prie kranto. pagaliau iš gelmės apie 5- m. nuo kranto pasirodo. Starkis- baisinis starkis. esu ne vieną pagavęs, bet tokio tikrai neturėjau. Apžiūriu- kablys gilei , įkibęs kaip priklauso, pasidaro ramiau , dar porą pasitampymū ir stoviu ... laikydamas fyderį rankoje...nei kabliuko , nei starkiuko

Tik pradėjęs lyti lietus pažadino iš apmastymų. Nėra tai nėra, ką jau padarysi. Lietus įsismarkėją, lendu į neperšlampamus, sėdu ant kėdės, užsimaukšlinu kapišoną. Po valandėlės patikrinu meškeres, vienos porcijos nėra, reiškia negirdėjau per pliauškėjimą,krūmų šnarėjimą. Vakarėja, lietus liovėsi, Nemunas nuo žuvės pliauškėjimo ir čepsėjimo , net verda. Apie 22v. mėginu uždėti sliekus, kogero nei dugno nepasiekia kai viskas linguoja. Kablei baisinei, naktinei 4-5 vis vien sugeba plakei viską nuvalyti. Štai vienas iš jų, tokį ant plūdinės būt jau smagu traukti.
Po 12 v. vėl pradeda lyti. Na galvoju užteks , ir taip visas garuoju, malonumas menkas sėdėti per lietų , kai varva nuo visų kampų, renkuosi šmutkes ir link namų.
Tiesa , prieš išpaukdami į Nemuno gelmias, šamukai mielai sutiko papozuoti "Kibkit. lt" kolektyvui.
Tai tiek žinių, nuo Nemuno krantų.