Dar kartą įsitikinau, kad žvejyba yra nepagydoma chroniška liga.
![:blush: :blush:](/media/kunena/emoticons/emoticon-0111-blush.gif)
Taip susiklostė kad buvo bemiegė naktelė, bet noras paskutii kartą šią žiemą užlipti ant ledo nugalėjo. Rytas pasakiškai gražus. Aštuntą valandą jau šildė pro langus saulutė, apnuogintuose medžiuose koncertavo kažkokie paukštukai, o vakar patižusi žemelė buvo švelniai sukaustyta silpno rytinio šaltuko. Termometras jau aštuntą ryto rodė šiokį tokį pliusą, tad diena nusimatė tikrai labai graži.
Normalus žmogus tikriausiai dar ilgai ramiausiai būtų pūtęs toliau į akį, bet tik ne chroniškas žūklės ligonis. Viskas įvyko kaip pagreitintame filme. Kava, rūbai, avalynė, dokumentai, auto rakteliai, žvejybinė dėžė.... Vos per keletą minučių viskas įvyko net nieko negalvojant, tiesiog autopilotu ir štai jau reidu netoli Klausučių tvenkinių. Kad daug neklaidžioti ieškant kitų gal būt jau atvykusių dalyviu, susiskambinu. Mano dideliai nuostabai jau vyručiai sėkmingai žvejoja, o kas labiausiai maloniai nustebino, tai kad yra ir Čebas ir Dolcas.
![:good: :good:](/media/kunena/emoticons/vb.gif)
Juk ne tokie maži jiems atstumai, bet jie jau čia.
![:good: :good:](/media/kunena/emoticons/vb.gif)
Rankos paspaudimas, trumpas pasiplepėjimas, puiki rytmetinė nuotaiklė ir visoje šioje aplinkoje aš taip pat palinkstu prie eketės. Kibimas silpnas ir tik nedidukės kuojikės, bet oras....jis po žiemos vėtrų ir šalčių net pasakiškas. Jokio vėjalio, šildo saulutė ir tiesiog jauti kaip po kojomis pamažu plonėja per žiemą savo jėgas kaupęs ledas. visą žiemą jis tik storėjo tvirtėjo ir štai pašildžius saulei viskas pamažu ėl virsta vandeniu. Dangumi praskrenda grįžtančių gervių būrelis, nutirpusiuose šlaituose nejučia akimis pradedu ieškoti pirmūjų žibučių ir net pamirštu, kad jau kuris laikas nebejuda meškerėlės sargelis. Ir tegu, tegu nejuda... Po žiemos speigų, tokia nuostabi diena užgožią viską, norisi tik gėrėtis, atsipalaiduoti ir viską užmiršti paskendus bundančios gamtos idilioje.
Vangiai sujuda sargelis ir nedidukė kuojikė primena kad aš čia atvykau žvejoti....
Nebuvo labai daug tų laimikių, nebuvo jie ir dideli, bet visi dalyviai tikriausiai užburti, to gamtos grožio, tos pavasariškos dienos, net kalbetis kartais pamiršdavome lyg nenorėdami sutrikdyti tą nepakartojamą ramybę.
Dolcas, Čebas, Girinis, Ziupka ir aš, visi šią dieną praleidome lyg pasakoje ir namo gryžome pasisėme labai geros energijos, ramybės ir kažko, ko net apsakyti žodžiais nemanoma....
Ačiū visiems dalyviams, kad atvykote net iš taip toli, kad pabuvome visi kartu, ir kad puikiai drauge praleidome laiką...
Keletas foto darytų su telefonu, tad nepykit dėl kokybės. Manau daugiau foto dar pridės ir kiti dalyviai....
Čebas, saulutės atokaitoje
![:clap: :clap:](/media/kunena/emoticons/k.gif)
.
Girinis. Kaip be Dariuko Klausučių tvenkinyje. Jis vienintelis ten žino visas česnakines paslaptis
Ziupka niekaip nesupranta fokusų su Girinio manke
![:good: :good:](/media/kunena/emoticons/vb.gif)
, o tolumoje Dolcas, visą pakrantę subadė gražtų, bet kibimu tikrai negalėjo skūstis
Pietūs. Kepti lašinukai ant laužo ir tt., bet jokiu
Dar keletas pavasariškų foto iš Klausučių tvenkinio.
Šauniai praleistas laikas gamtoje su puikia pavasariška nuotaika. Gal jau paskutinis ledas, gal dar ne, bet visada norisi vėl ir vėl būti toje gamtoje, vėl ir vėl susitikti su bičiuliais... tad iki kitų malonių susitikimų