AudriusM parašė: Audriau, tai pabandyk skambtelti ten kur reikia, na jei ir nenubaus, bet jei atvažiuos tai jau bus prevencinis darbas atliktas.

Idedu, gal kam pravers:
www.vtd.lt/index.php?1089093779
Siaip pats esu kelis kart praneses apie brakoneriavima, tai konkreciai Alvydui Glinskiui skambindavau.
Tada buvo sureguota praktiskai iškart, per 1val. panasiai.

Aciu...bandysim visais kanalais spresti ši reikaliuka, kad tik nors kas sureguotu, nes vėl bus kruvinas ledas kaip senais laikais....

Dar galima butu gal su kokiais "gamtos patruliais" iš LTV pakalbet...manau puiki laida gautusi.. nes, ten, nemuno dubysos santakoj, kiek esu girdejes, tai masines "zudynes" buna...

Nepamenu prieš kiek metų bet kažkada Dubysos žiočių ledas buvo ne baltas o dažytas krauju. Rašė apie tai ne vienas laikraštis. Ne tas žodis kokios ten masinės vėgėlių žudynės vyksta. Blogiausia kad GA apsimeta juk nieko nežino...o gal net nenori žinoti . Juk pro šali eina Kaunas- Jurbarkas kelias ir viskas nuo tilto matosi kaip ant delno...visiems dzin

mano kaip zvejo karjera 25 metu,gamtininkus tik mingej esu sutikes,ir tik 3 kartus.jie aktyvus kur bandos zveju buna,o kitur pasidomet ,noro neturi

Audriau, Nei Glinskis, nei joks kitas Kauno inspektorius tau nepades.Išeitis viena - Jurbarko gyvosios gamtos inspektoriai nes tai jų valdos.Na, o daugiau net nežinau ką patarti

Upės ruožus išskirstė,o,kam prižiūrėt nesutaria

vakar lyktai buvo reidas ,net su televizija,is raudondvario pardavejas zukles kazka minejo

Na šiaip tai Kauno rajono valdos baigiasi ties Dubysa todėl toliau jau viskas Jurbarko jureistdikcijoje.Nežinau kokias pajėgas turi Jurbarkiškiai, Kaunas turi du inspektorius ant viso rajono.Daug ar mažai spręskite patys nes pagal viską turėtų buti 22 etatai.Tai va tie du žmogeliai ir sukasi.

Teisingai SIGUTI,kaip 2 inspektoriai gali aprėpti visą rajoną,ir tai liečia visus rajonus,nes kitur tik 1 apžiūri.Ministerijoj daugiau žmonių sėdi nei yra GA inspektorių yra ir tai jie įstatymuose nesusitvarko,tai ką norėti iš inspektorių.Kokia galva toks ir kūnas.

Žurnalui "Žūklė" leidus, įklijuoju čia šio mėnesio leidinyje esantį redaktoriaus žodį (šiek tiek apkarpau) - manau, bus daugeliui įdomu sužinoti, kokiomis sąlygomis dirba AA inspektoriai. Koks finansavimas - toks ir darbas Kuris iš mūsų už mažus pinigus norėtų vaikyti visokius kaimo pijokėlius su tinklais, kurie vos apsisukę tą patį daro, nes jaučiasi nenubaudžiami?

[...] Žvejai vis skundžiasi, jog aplinkos apsaugos inspektorių sutikti prie vandens labai retas įvykis. Kai kas sako, kad lengviau „Teleloto“ išlošti, nei uniformuotą pareigūną prie upės ar ežero surasti. Tiksliau – ne surasti, nes tai juk jis mūsų turi ieškoti ir žvejo mėgėjo leidimus žūklei tikrinti bei sugautą laimikį skaičiuoti. Ir dar būtinai atvykti, kai mes to pageidaujame. O tokių pageidavimų pasitaiko tikrai neretai, kadangi brakonieriai Lietuvos vandenyse tarpsta lyg kokios piktžolės gerai patręštoje dirvoje. Žvejai dantį ant nelegalių „tinklininkų“ griežia ir būna (na, teko girdėti ne kartą), kad savo teismus jiems surengia. O ką daryti, juk aplinkos apsaugos inspektoriai į įvykio vietą atvažiuoti nesiteikia? Kartais pažada, bet pasitaiko, jog tiesiai šviesiai pasako – neatvažiuosim, nes nėra kam... Nėra kam? Tai ką jie ten daro, jei savo darbo nedirba, pareigų neatlieka? Juk apmokame aplinkosaugininkams mes patys, nes tai biudžetinė įstaiga. Oi, pikti žvejai mėgėjai ant žaliųjų patrulių, oi, pikti...
Kartais gal ir būna už ką ant aplinkosaugininkų pykti. Va, neseniai vienas pažįstamas įvykį pasakojo. Pasistatė mašiną prie Kauno marių, o ten kažkoks neetatinis žaliasis prisistatė. Išsitraukė iš kišenės liniuotę ir atstumą nuo mašinos iki vandens matuoti pradėjo. Ir atrado, kad automobilis per arti Kauno marių stovi. Trūksta, atseit, dviejų metrų – turi būti 25 m atstumas, o dabar tik 23 m. Tas tai tiesa, bet žvejys ėmė aiškinti, jog per dieną vanduo pakilo ir dabar tuos nelemtus du metrus apsėmė. Gal aiškinimo tonas nepatiko, gal aiškintojo „fizionomija“ simpatijų neetatiniam inspektoriui nesukėlė, nes pastarasis meškeriotojui protokolą suraitė. O į tai, kad verčiau žiūrėtų, kas čia prišiukšlino, atsikirto, kad tai ne jo, o kitų inspektorių reikalas – suprask, toks darbo pasiskirstymas. Klysti, be abejonės, žmogiška, o atleisti ar ne lengvus prasižengimus (juo labiau ginčytinus, nes nuotolis nuo vandens skaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kur įskaitomas ir kranto nuolydis bei dar kiti veiksniai, tad čia liniuotė ne tas įrankis, kuriuo tiesą įrodinėtum) irgi tik žmogaus reikalas. Yra tokia nuobauda, kaip įspėjimas, bet ją inspektoriai labai retai taiko. Žinoma, juk kiekviena jų išvyka prie vandens laiką ir kurą kainuoja, tad turi atsipirkti.
O dabar pakalbėsiu gindamas aplinkos apsaugos inspektorius. Sugaišau visą dieną, nežinia kiek prapliurpiau telefonu, bet išsiaiškinau kai kurias detales apie aplinkosaugininkų darbą, kurios ir jus turėtų sudominti. Kadangi vėl grįžtu prie senos manieros rašyti ilgą „Redaktoriaus žodį“, tai išdėstysiu savo surinktą informaciją smulkiau – pakalbėsiu apie kiekvieną RAAD (regiono aplinkos apsaugos departamentą) atskirai, o po to viską apibendrinsiu ir reziumuosiu.
Pradėsiu nuo Vilniaus RAAD, nes pas juos, mano akimis, situacija geriausia, kadangi, priskaitant dar ir Elektrėnus, kurie randasi šiame regione, vilniečiai turi net (!) 8 darbingus gyvosios gamtos inspektorius. Kaip matysite toliau, tai jau labai daug. Taigi tas „būrys“ pareigūnų turi prižiūrėti visas šio regiono upes ir apie 1000 ežerų ir ežerėlių (mažesni nei 0,5 ha nesiskaito, jų neskaičiuosiu ir toliau). Nepamirškite, jog aplinkosaugininkams priklauso dar ir medžiotojai, o, pasak, Vilniaus RAAD viršininko, šiame regione yra 131 medžioklės plotų vienetas. Taigi ginkluotų vyrų sostinėje netrūksta, reikia manyti, jog brakonieriaujančių irgi atsiranda. Kad taip ir atsitinka, rodo nubaustų pažeidėjų skaičius. Per tris šių metų ketvirčius jų įkliuvo 454. Beje, informaciją rinkau jau senokai, tik prasidėjus lašišų nerštui, bet 3 brakonieriai jau buvo nutverti neleistinai gaudantys karališkąsias žuvis.
Kauno RAAD apima 6 rajonus. Kaip žinote, čia teka dauguma didžiųjų mūsų upių ir dar yra tikrasis brakonierių Eldoradas – Kauno marios. Medžiotojų Kauno regione mažiau nei sostinėje – 118 būrelių. Ir visą šį „ūkį“ prižiūri 5 inspektoriai. Išeitų, jog net rajonų daugiau nei aplinkos apsaugos darbuotojų. Nepaisant tokios kraupios statistikos kauniečiai per tris metų ketvirčius spėjo nutverti apie 500 pažeidėjų iš kurių 420 buvo nubausti dėl žūklės taisyklių nesilaikymo. Likusieji medžiojo ne taip, kaip privalo.
Klaipėdos regionas irgi labai didelis (tęsiasi nuo Skuodo iki Pagėgių), o vandenų čia daugiau, kaip bet kuriame kitame regione. Turiu omenyje Kuršių marias, Nemuno žemupį. Laimei, kad yra atskira Šilutės inspekcija, kuri savo dispozicijoje turi 7 darbuotojus. O Klaipėdos RAAD dirba dar 7 inspektoriai. Nežinau kaip ten pas šilutiškius, bet klaipėdiečiai per jau minėtą laikotarpį irgi nubaudė 500 gyvosios gamtos pažeidėjų, iš kurių apie 400 buvo nesilaikantys taisyklių žvejai arba profesionalūs brakonieriai.
Labai liūdna padėtis yra Šiaulių RAAD. Neseniai šiam regionui priskyrė dar ir Rietavą su jo apylinkėmis, Telšių apskritį, yra 297 medžiotojų būreliai, nes šis RAAD turi tvarkytis net 9 rajonuose. Jei Kaune inspektoriui tenka daugiau nei vienas rajonas, tai Šiauliuose... nepatikėsit – daugiau nei du. Taip, taip, kadangi Šiaulių RAAD yra 4 etatiniai darbuotojai. Ar nejuokinga? Aišku, jie dirba pagal išgales ir per tris metų ketvirčius pagavo 584 gyvosios gamtos pažeidėjus.
Panevėžio RAAD priklauso 5 savivaldybės. Leidimų išduotų naudoti medžioklės plotus šiai dienai yra 102 vienetai. Tai reiškia, kad tiek medžiotojų būrelių tame regione kiškius, šernus ir kitus laukinius keturkojus ar sparnuotuosius pyškina. Kaip informavo inspektoriai, vidutiniškai viename medžiotojų būrelyje yra apie 30 žmonių. Panevėžyje dirba 4 inspektoriai. Tad padėtis analogiška Kaunui – kiekvienam aplinkosaugininkui po rajoną, o vienas rajonas lieka be priežiūros.
Nusikelkim į Suvalkiją. Žmonės čia gyvena pasiturinčiai, tad susigalvoja ūkininkai įvairius zoologijos sodus (vietinės reikšmės) laikyti ar voljeruose šunis veisti. O inspektoriams tai irgi kelia rūpesčių, nes viskas, kas žvengia, mūkia ar loja taip pat yra gyvoji gamta – būk malonus, pareigūne, tikrink ar „popieriukai“ gerai išrašyti, ar šiaip viskas pagal nustatytas gyvūnų laikymo normas daroma. Visgi marijampoliečiai yra tikri bajorai, nes gali leisti kiekvienai savivaldybei po inspektorių pristatyti – 5 savivaldybėms 5 inspektoriai tenka. Bus tvarka Suvalkijoje!
O, štai, Alytaus RAAD niekaip negali išspręsti problemos – į kurį rajoną reikėtų siųsti moteriškę. Mat Alytaus departamentas apima 4 rajonus, dirba čia 4 inspektoriai, bet vienas iš jų moteriškos lyties. Na, juk ne jai paežerėmis ar pamiškėmis lakstyti brakonierius gaudant, tai ir tenka pareigūnei popierėlius kontoroje tvarkyti. Galvojat, kad tai bereikalingas darbas? Anaiptol – aplinkosaugininkai keikia tuos „popierizmus“. Anksčiau biurokratinių stabdžių buvo gerokai mažiau, bet europinė sistema reikalauja didesnio tikslumo. Todėl didelę (o gal ir didesnę) laiko dalį pareigūnams užima protokolų rašymas ir įvairių suvestinių darymas. Beje, alytiškiams priklauso apie 450 ežerų, 200 km Nemuno atkarpa, čia medžioja 97 būreliai, todėl susidoroti su visomis užduotimis neįmanoma fiziškai.
Iš pirmo žvilgsnio, jei lygintume su kitais departamentais, Utenos RAAD labai skųstis negalėtų. 5 rajonus čia prižiūri net (!) 7 inspektoriai. Bet pažiūrėkime į to regiono specifiką. Juk tai ežerų kraštas ir uteniškiams tenka prižiūrėti 1002 ežerus. Teka čia tokios brakonierius traukiančios upės, kaip Siesartis, Virinta, Šventoji, Būka, Dysna. Juk tai yra lašišažuvių pamėgtos vietos. Be viso to departamento valdose medžioja 95 būreliai. Utenos RAAD man smulkiai sudiktavo visus padarytus per tris metų ketvirčius pažeidimus, už kuriuos buvo bausti žvejai ir brakonieriai. Buvo nubausta 184 žvejai mėgėjai už taisyklių nesilaikymą, 7 žmonės nelegaliai prekiavo tinklais, padaryta 169 šiurkštūs žvejybos pažeidimai. Nepatikslinau šio fakto, manding, tai bus nutverti tikri brakonieriai ir taisykles pažeidę „vargšai“ verslininkai. Tad ta proga iš įvairių pažeidėjų konfiskuoti 262 tinklai ir 14 žeberklų. Tai čia kalbu tik apie žvejus, nes dar yra 80 prasikaltusių šaunamojo ginklo nešiotojų. Uteniškiai per tą laiką išieškojo 85 tūkst. Litų baudų, dar iškėlė civilinių ieškinių už 60 tūkst litų, yra vienas baudžiamosios bylos atvejis.
Apie gyvosios gamtos inspektorių darbą sužinojau ir dar daugiau įdomių dalykų. Pasirodo, važiuoti į reidus vienas inspektorius negali pagal nustatytą tvarką ir dėl saugumo. Tad brakonierius gaudyti turi vykti mažiausiai du žmonės. Tiesa, galima pasitelkti ir neetatinius darbuotojus, bet jų kasmet mažėja. Kita vertus neetatinių inspektorių galios yra menkesnės, tad dalyvauti brakonierių gaudymo akcijose būtinas bent vienas etatinis pareigūnas. Pasak inspektorių dabar labai sugriežtėjo protokolų pildymo tvarka, brakonieriai tapo gudresni, o profesionalūs pažeidėjai net turi savo pastovius advokatus. Tad nutvėrus už rankos brakonierių dar nereiškia, jog jis bus pelnytai nubaustas.
Tai, jog kartais inspektoriai nereaguoja į žvejų skambučius, kur skundžiamasi, kad kažkur kažkas stato nelegalius tinklus irgi turi tam tikras pateisinamas priežastis. Suprantama, pagrindinė yra ta, jog aplinkosaugininkas negali iš karto būti keliose vietose. Kita vertus būna klaidinančių skambučių, nes brakonieriai irgi nekvaili – jie žino visą departamentų situaciją ir tuo naudojasi. Pasitaiko, kad paskambina koks nors asmuo, netgi prisistato (daug kas apie pažeidimus praneša tik anonimiškai, kad po to liūdyti nereikėtų), bet atvažiavus į „brakonieriavimo vietą“ matosi, jog čia net nepripėduota, jau nekalbant apie mašinų vėžes. Už klaidinančius skambučius nėra baudžiamosios atsakomybės, nes kaip įrodysi – buvo ten brakonieriai ar ne. O tuo metu pažeidėjai be baimės stato tinklus visiškai priešingame departamento gale, nes žino, kad inspektoriai išvyko ir iki jų tikrai nespės atvažiuoti.
Tačiau ne tik mažas inspektorių skaičius neleidžia jiems normaliai dirbti. Jau nuo seno žadama, kad aplinkosaugininkai irgi bus įtraukti į statutinių darbuotojų sąrašus. Tai reiškia, kad kaip ir kariūnai ar policininkai galės anksčiau išeiti į pensiją. Tai būtų natūralu, nes penkiasdešimtmečiui ar vyresniam vyrui vargu ar pakanka jėgų stumdytis ar bėgioti paskui dvidešimtmečius. Bet pažadai vis lieka pažadais. Beje, aplinkosaugininkų atlyginimai tikrai nėra dideli, tai jums sakau atsakingai.
Ne gana to, atėjus krizei gamtosaugininkams buvo sumažintos lėšos. Geriausias būdas nemokėti viso žmogui priklausančio atlyginimo (žinau iš savo patirties), tai priversti jį išeiti iš darbo arba sutrumpinti darbo laiką. Buvo pasirinktas antrasis variantas, nes atleidus gyvosios gamtos inspektorius Lietuvos vandenų ir miškų apskritai neliktų kam saugoti. RAAD darbuotojai buvo priversti rinktis – ar eiti 20 dienų neapmokamų atostogų, ar sutrumpinti savo darbo dienas. Kiek žinau uteniškiai ir šiauliečiai ėjo nemokamų atostogų, o kiti pasirinko penktadieniais dirbti ne visą darbo dieną. Bet kokiu atveju tai nieko gero, nes savaitgalį ar ne darbo metu norint vykti į reidą reikia pranešus vyresnybei arba planuojant iš anksto. Toks įspūdis, jog brakonieriai prie upių ar ežerų eina lyg mes į darbą – nuo 8 ryto iki 5 vakaro, o savaitgaliais ir jie poilsiauja. Kur elementari logika?
O dabar, kaip žadėjau, mano paskaičiavimai. Kadangi visoje Lietuvoje yra 75 gyvosios gamtos inspektoriai dirbantys 8 RAAD, tai paėmus visą mūsų šalies vandenų plotą kiekvienam jų tenka po 47 km² vandens. Tai prilygtų Alytaus miesto teritorijai, jei visą šį plotą užpiltume vandeniu. Deja, jis yra išsklaidytas... Dar didesnė dalis aplinkosaugininkams išeitų paėmus visą bendrą Lietuvos plotą. Tada kiekvienam inspektoriui tektų po 870 km² sausumos ploto, kas prilygtų beveik 6 Kauno miesto teritorijoms. Ar reikia daugiau komentarų?
[...]

Pritardamas galiu tik pridurti, kad gaudyti žvejus be bilieto inspektoriui būtų pats lengviausias darbas.Deje ne tuo jie pagrinde užsiėmę būna.Kada rašiau šitą straipsnį dar gyvosios gamtos inspektorių iš viso nebuvo, o mano vadas važinėjo verslininko skolinta - dovanota senutėle asconike.Tačiau apie ką aš čia? Gal skaitykite patys.Taigi tai buvo apie 2005 metus.
Įžanginis žodis...


Parašyti rašinį, apie tai, kaip dirba gamtosaugininkai, norėjau seniai. Tačiau kaip visada: tai noro, tai laiko, ar dar ko nors pritrūkdavo. Ne veltui liaudies išmintis byloja „jei šunį mušti norėsi, lazdą visada rasi“. Taip ir aš visada save pateisindavau svariais argumentais. Atėjus šaltam žiemos metui, kada tikrai laiko trūkumu skųstis būtų negražu, nutariau savo seniai sugalvotą idėją paversti į realybę.
Noriu iš karto skaitytoją perspėti, kad tai bus rašinys ne apie pasišaudymus, ar meilės scenas. Šiuo savo rašiniu noriu tik pabandyti atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, ką veikia šių dienų gamtosaugininkai, kaip jie dirba ir gyvena, supažindinti su jų džiaugsmais ir rūpesčiais. Taip pat tikiuosi, kad daugelis žvejų ar šiaip skaitytojų ras bent dalį atsakymų, į vieną ar kitą jiems iškilusį klausimą, betarpiškai susijusį su žvejyba. Šiuo straipsniu nepretenduoju į kaž kokią absoliučią tiesą, niekam nenoriu nieko įrodinėti, o tik paprasčiausiai bandau perteikti mintis, išsakytas vieno gamtosaugos darbuotojų pokalbio metu.Vienas skaitytojas gal nusišypsos ar susimąstys tai perskaitęs, o kitas gal tyliai pakeiksnos mane už tai.Taip pat atsiprašau už kiek nevykusį, seną sovietinį rašybos stilių, mąstyseną. Matyt visa tai yra dėl to, kad aš pats esu gimęs dar „pionierių“ gyvavimo laikais. Todėl labai prašau jūsų nesmerkti manęs ir atidžiai viską perskaityti.

AR LENGVA GAMTOSAUGININKO DUONA?


Vieną šaltą sausio pavakarę pasiskambinau savo būsimam pašnekovui, išdėsčiau savo būsimo vizito tikslą ir paprašiau skirti valandėlę kitą savo brangaus laiko mano kukliai personai. Susitikinti nusprendėme sekančią dieną.
Išaušus rytui, dar prieš devynias, privažiavau prie gražaus pastato, esančio Rotušės aikštėje. Ant sienos kabanti lentelė, su užrašu „KAUNO REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS“, aiškiai nurodė, šiame pastate dirbančiųjų darbo profilį.
Mano gerbiamas pašnekovas vyr.specialistas Vidmantas Bagdanavičius manęs jau laukė. Kambaryje sėdėjo dar vienas jo kolega vyr.specialistas Giedrius Valiukevičius. Eidamas įsivaizdavau, kad rasiu šį žmogų, sėdintį ištaigingame kabinete. Deja, klydau. Pirmiausia į akis krito kuklūs baldai, nedidukas kambarys ir........ant stalo gulintis šūsnis įvairų dokumentų. Paklausiau, kaip kreiptis į jį ir kokias pareigas užima šis žmogus. Pašnekovas atsakė, kad yra vyr.specialistas, o kitaip dar vadinamas VAA inspektorius (Valstybinė Aplinkos Apsauga).
Pradžioje tikėjausi, kad kalbėsime vien tik apie žvejybą, bet ,kaip paaiškėjo pokalbio eigoje, labai stipriai klydau. Paprašiau smulkiau papasakoti apie savo darbą.
Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius kontroliuoja Kauno rajone esančias įmones, kurios naudoja gamtos išteklius, tiria taršos gamtai žalą, trąšų naudojimą, dirba seniūnijose, renka ir teikia įvairią informaciją. Taip pat tenka reaguoti į įvairius skundus, pranešimus, rūpinasi reidų organizavimu: išvykomis į miškus, prie upių, tvenkinių, verslinės ir mėgėjiškos žūklės, patikrinimai ir pan. Darbas tikrai apimantis platų spektrą ir visai ne toks, kokį galima buvo įsivaizduoti. Čia ir suvokiau, iš kur toks šūsnis dokumentų pas pareigūną ant stalo. Paprašiau plačiau papasakoti apie visa tai. Kokiom problemom „kvėpuoja“ Kauno apskrities žmonės? Pasirodo, kol buvome „Sovietų sąjungoje“, ne viskas klostėsi ir buvo daroma taip gerai, kaip norėtųsi. Tuo metu tos meilės gamtai buvo skiriama toli gražu ne per daugiausia. Gyvenvietės buvo statomos neapgalvotai. Eilė tokių gyvenviečių, kaip Juragiai, Daugeliškės ar Piliuona neturi valymo įrengimų. Garliavoje bent pusė gyventojų neturi kanalizacijos. Pabandykime dabar tai išspręsti, kada taip viskas brangu, o ir pati gyvenvietė taip tankiai apgyvendinta? O Neveronių gyvenvietė? Sovietmečiu buvo padarytas, nemažus pinigus kainavęs, drenažas. Papūtus gaiviems laisvės vėjams, žmonėms atidavė, kažkada jiems priklausiusias žemes. Žmonės, atgavę žemę, ėmėsi „daryti tvarką“. Kiekvienas savame sklypelyje . Netrukus buvo pažeista drenažo sistema. Jiems mažai rūpėjo šis „sovietinis“ palikimas. Prasidėjo bėdos, o kaltų kaip ir nėra, nes visi jautėsi tikrais šeimininkais, atsakingais tik už savo žemės lopinėlį. Antra vertus, ten, kur statybos buvo vykdomos nors truputį žiūrint į rytojų, šiandien nebeturi didelių problemų. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti Ringaudų gyvenvietę.
Bekalbant paklausiau, ar kas pasikeitė, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą? Nejaugi taip viskas blogai? Išgirdau atsakymą, jog prisidėjo begalės popierizmo. Na, o jei rimtai, gyvenimas nebestovi vietoje. Pavyzdžiui, nuo pernai metų atsirado du nauji etatai, tokie kaip inspektorių – girininkų. Šie žmonės daugiau užsiima savininkų turimais miškais, vykstančiomis statybomis ir tuo pačiu palengvina darbą VAA inspektoriams. Dar porą etatų įsteigta žmonėms, betarpiškai dirbantiems su gyvūnija. Kiekvienos rankos, prisidedančios prie bendro reikalo, yra labai svarbios ir reikalingos.
Inspektorius geru žodžiu paminėjo Kauno rajono savivaldybėje dirbančius ekologus: G.Juknevičienę ir D.Šlapiką. Su šiais žmonėmis yra nuolat dirbama ir bendradarbiaujama.
- O kiek VAA inspektorių dirba rajone šį darbą?
- Du, - pasigirdo atsakymas, sukėlęs didele mano nuostabą.
Skaitytojas tikriausia supranta, kad ir miškai, ir upės, ir kiti naudojami plotai yra už miesto ribų. Ir kaip visa tai spėja nudirbti vos du žmonės, man sunkiai suvokiama. Pasidomėjau, kas dar gali turėti poveikį kovojant prieš asmenis, darančius žalą gamtai. Išgirdau atsakymą, kad jiems padeda tie patys minėti ekologai, NI (neetatiniai inspektoriai), seniūnijos. Seniūnijos savo ūkiuose turi tikrai dideles galias. Jie gali betarpiškai bendrauti su žmonėmis, naudotis informacija, ar taikyti įvairaus poveikio priemones. O VAA inspektorius gali surašyti aktą, protokolą ir perduoti atitinkamoms instancijoms. Tuo jų darbas ir baigiasi. Seniūnijos nesikiša tik į gamyklų darbą, o šiaip tai - galinga jėga.
- Kas dar naujesnio jūsų padangėje?
Inspektorius papasakojo, kad gavo mašiną , tai vis ne pėsčias. Nors tie 250 litų, kurie skiriami mėnesiui, tikrai mažai. Jei paskaičiuosime kurą, tepalus, eksplotaciją ar išvykas į reidus, ir kasdieninį važinėjimą po rajoną – sutikite, tai iš tiesų nepakankama suma. Kitą kartą net važiuoti negali greičiau, vis pinigėlius skaičiuoji, juokavo inspektorius. Dar norisi paminėti, kad kartais atrodo, jog yra tų Europos pinigėlių, o paimti negali.Štai dar vienas pavyzdys. Pagal ES standartus gyvenvietės iki 500 žmonių vėl gi gali būti įvairiai subsidijuojamos, o va pas mus tokių kaip ir nėra. Ar kalbėtumėme apie Kačerginę, Akademiją, visos jos „išaugusios“ ir „netelpa“ savo marškiniuose. Štai tau ir Europos Sąjunga.
Bet grįžkim prie mūsų žvejų reikalų.
- Sakykite, ar baudų dydžiai pasikeitė, ar ne?
- Baudų dydis išliko tas pats nuo 25 iki 200 litų už prasižengimus. Šį kartą nekalbėsime apie elektrikų, sprogdintojų ar į juos panašių brakonierių daromą žalą gamtai. Jiems atskiros baudos ir straipsniai. Važiuojame į reidus, tikriname žvejus, verslininkus, stebime, kas vyksta miškuose, užklystame į sodus, apžvelgiame visas savo valdas. Mums į pagalbą ateina ir N inspektoriai , o esant reikalui, mums mielu noru talkina ir rajono policija. Kartais nusižengėliai prieš įstatymą bando mus ir papirkti, siūlo išgerti ir kitokiais būdais vengia mokėti baudas. Bet tokiems pažeidėjams nenuolaidžiaujame. Nusikaltai – atsakyk. Būna ir nepatenkintų, ir burbančių, bet iki rimtesnių dalykų neprieinama. Kaip taisyklė susimoka visi. O po to baudos kvitus naikina ar giliai paslepia striukių kišenėse, kad žmonos nepamatytų.
- Žvejai klausia, kodėl kartais nereaguojama į atskirus žmonių skambučius, kada norima pranešti, apie vienur ar kitur daromą nusikaltimą prieš gamtą?
Inspektorius šypteli:
- Matote, kiek turime darbo? Mes tiesiog fiziškai nespėjame, o ir kiek skambučių būna netikrų. Čia vienareikšmiškai daugiau galėtų pasireikšti, parodyti sumanumo pati visuomenė. Nepraeikite, nebūkite abejingi gamtos pažeidėjams.
Kad jau prakalbome apie žvejyba, tai norėtųsi, kad porą žodžių tartumėte ir dėl naujo Kauno MŽD nutarimo, priimto galioti nuo 2005-12-01 dienos. Ten sakoma, kad nuo tos dienos respublikiniai metiniai leidimai nebegalioja, o norint žvejoti upėse bus imamas jau kitoks mokestis.
- Bet jei žmogus tą respublikinį leidimą išsiėmė prieš pusmetį ar tris mėnesius, tai ką jam daryti?
- Mes laikysimės tos nuostatos, jei esi susimokėjęs, tai kol tas leidimas galios, tegul žvejys žvejoja.Tokiu atveju tikrai nebausime. O dėl viso kito kreipkitės į pačią Kauno MŽD (Medžiotojų žvejų draugiją) ir ten gausite atsakymus.
Manau, kad tokie inspektoriaus žodžiai, turėtų pamaloninti kiekvieno žvejo širdį.
- O ką manote dėl verslininkų, kurie vis dar gaudo vidaus vandenyse? Gerai tai ar blogai?
VAA inspektoriaus V. Bagdanavičiaus žodžiais, neturėtų čia būti jokio kriminalo. Pažiūrėkime iš vienos pusės. Juk tik verslininkai, o ne žvejai-mėgėjai vykdo žuvų išžuvinimą. Be to jie sukuria papildomas darbo vietas. Moka mokesčius. Iš kitos pusės, jei norime būti ramūs, turėtumėme tik apriboti sugaunamų žuvų kiekius, tinklų ilgį ir žinoma labiau kontroliuoti, kaip yra dirbama. Tuomet ir vilkas bus sotus, ir avis sveika.
- O kas daugiau jūsų nuomone žuvies išgaudo: žvejai-mėgėjai ar verslininkai?
Čia VAA inspektorius šyptelėjo ir diplomatiškai nutylėjo.
- Dar skaitytojams būtų įdomu sužinoti apie žuvų išteklius, t.y. mažėja žuvies ar ne mūsų vandenyse?
- Jei kalbėsime apie ežerus, tvenkinius, tai ,mano nuomone, mažėja, ir tai aišku liūdina. Na, o šnekant apie upes: tokias kaip Nemunas, Neris ar Nevėžis, tai čia padėtis tikriausia stabilizavosi. Aplamai, tai sunkus klausimas, ir taip vienašališkai atsakyti sudėtinga.
Turėjau paruošęs keletą klausimų ir vyr.specialisto V.Bagdanavičiaus kolegai VAA inspektoriui Giedriui Valiukevičiui.
- Viena skaudžiausių rykščių - tai pakrančių šiukšlinimas. Ar teisūs tie, kurie sako, kad esą sumokėję ir šiukšlių vežtis namo nesiruošia? Ir kokią išeitį siūlytumėte?
Inspektorius atsakė, jog, jei jūs nuvykstate į tokias vietas, kur perkatės licenziją ir mokate tiek už žvejybą, tiek už šiukšlių surinkimą (pavyzdys Minija, Rusnė, Nemuno deltos regioninis parkas), tai čia jūs teisus. Kita vertus, tai jūsų sąžinės reikalas : vežti ar palikti jas. O šiaip aš siūlyčiau įvesti papildomą (nesakau kokio dydžio) mokestį už šiukšlių surinkimą ir jų išvežimą. Kada bus pinigai, bus kam ir surinkti, bei iš ko pareikalauti.
Antras klausimas buvo nemažiau svarbesnis už pirmąjį.
- Žvejai piktinasi, kad jiems tenka pirkti leidimą ir mokėti po 2 , 6 ar 10 litų, kai žvejoti atvyksta prie bet kokio vandens telkinio. Ar nebūtų galima padaryti vieningo, tarkim 50-200 litų (čia tik kaip pavyzdys) mokesčio sumos? VAA inspektorius pasiūlė padaryti abu variantus. Ir štai dėl ko. Jei žmogus daug žvejoja, ir gali sumokėti visą sumą, tai jam tikrai tiktų toks vieningas bendras leidimo mokestis. Na, o antras variantas tiktų mažai uždirbantiems ir žvejojantiems 2-3 kartus per metus. Kaip daryti atsiskaitymą, čia būtų atskiros diskusijos tema. Tuo užsiimti turėtų kitos tarnybos.Tokius leidimus galėtų platinti parduotuvės, MŽD ar benzino kolonėlės.
Uždaviau dar vieną idomų klausimą apie galimybę tapti NI (neetatiniu inspektoriumi).
- Tam reikalinga rekomendacija iš seniūnijos, kitų NI arba VAA inspektorių, kurie laiduotų už šį žmogų. Taip pat turėtų būti ir galimybė, laisva vieta, kad juo tapti. Atrenkami geriausi iš geriausiųjų, turintys nepriekaištingą reputaciją žmonės.Nes yra pasitaikę faktų, kada tokie žmonės tapę NI, siekia pasipelnyti, būna nesąžiningi ar kitaip teršia inspektoriaus vardą. Be rekomendacijos jūs priimtas negalite būti.
Pabaigai pasukau pokalbį linksmesne kryptimi.
- Ar didelė VAA inspektoriaus V.Bagdanavičiaus šeimyna? Koks jų požiūris į gamtą?
- Žmona, kaip ir daugelis moterų, myli gėles. Jas augina, prižiūri ir puoselėja. Šeimoje užaugo dvi puikios dukros. Viena iš jų, Toma, pasuko tėčio pėdomis, bus tikra gamtosaugininkė. O kita dukra, Jolita, yra ekonomistė. Auga graži anūkėlė ir mažas anūkėlis. Gal ir jie pasuks gamtos mylėtojų ir puoselėtojų taku? Kas čia žino....
Paprašiau palinkėti, ko nors mūsų žvejams.
- Gerų laimikų, nepažeidžiant aplinkos apsaugos įstatymų...

BAIGIAMASIS ŽODIS

Laikas prabėgo labai greitai.VAA inspektoriai davė interviu, atsakinėjo į mano klausimus, o patys tuo pat metu dirbo, rašė, atsakinėjo į nuolatinius skambučius. Neužilgo vyr. specialistas V. Bagdanavičius turėjo išvykti darbo klausimais į Garliavą. Išėjęs iš kabineto supratau, kiek daug dar liko neatsakytų klausimų. Bet tai palikim kitam kartui, kitam susitikimui. Einant gatve susimąsčiau, kaip pavadinsiu savo straipsnį. Ir tuoj pat, už sekundės, į galvą šovė mintis „AR LENGVA GAMTOSAUGININKO DUONA?“. Ką gi, tegul bus taip....




Autorius .KRAAD NI S. Kazlauskas
Straipsni redagavo E.Navickiene

Nežinia ar todėl kad stipri puga prasidėjusi ar dėl buvusio reido , bet šį vakarą gryždamas iš Kauno nemačiau nei vienos mašinos tik viena švieselė žybsėjo kažkur Nemune netoli Dubysos žiočiu....

AudriusM parašė:
Vakal vakare visus uzpilingavo ir prifilmavo , draugelis grysdamas namo skambino ir Jurbarkiniam GA, bet tie bbrankiai net ragelio nekele, o paskambinus kauniskiam tai atsake ,kad tika nuo ledo gryzo, sake pradzioj pafilmavo paskuj su policija uz ausu apsupe surinko ir dar pafilmavo - va tik neaisku per kur parodys snukelius zekit , gal ir koki pazystama pamatysim - patapusi zvaigzde

Geros naujienos . Dabar viskas aišku kodėl šiandiena vakare ten buvo ramu.

Nors viena džiugi naujiena,geriau tų brakonierių visai nebūtų,tik aišku čia svajonė

o kaip skaitosi darbas kai zuvys dusta ir visi graibo ja ir brokoneriavimas ar padejimas zuvims ir ezerui?

marenas parašė: Sako atsakyti į klausimą klausimu labai nemandagu, bet aš paklausiu taip, kad tuo pačiu tai nuskambės kaip atsakymas
O graibydami ir nešdami namo kaip tie visi padeda ežerui ir jame esančiom žuvim

Šiaip labai skaudi tema normaliems žvejams.Pavyzdžiui mes turime tvenkinį 10ha ir jį prižiūrime ištisus metus.Kai buvo dusimas,kirtome eketes ir pumpavome orą ir tai nepavyko išvengti nedidelio dusimo,o jei būtume nieko nedarę,tai išvis būtų katastrofa,kaip ir atsitiko daugelyje nepratakių ir seklių vandens telkinių.Reikia nemastyti,ar nešti dūstančią žuvį,o stengtis to išvengti.Šiaip kol Lietuvoj nebus sukurti žvejų klubai ir nebus jiems priskirti vandenys,tol nieko gero ir nebus.Žvejų armiją,o kai reikia žuvį gelbėti, nėra kam.Tas pats ir su šiukšlėm.Beje,jei neši šiukšles namo,brakonieriavimas negresia