Žvejų diena atkelta į rytojų. Sveikinimai ryt nuo 14 v. Sveikinimų- pageidavimų koncertas nuo 21 v. Užsakymus paliekat centriniam pašte iki pareikalavimo Dalius Kaunas
Leiskit pasveikinti visus, jus, brolyčiai, su didžiausia švente - Žvejų diena Lietuvoje, o gal ir pasaulyje. Linkiu visiems mūsų forumo Žvejams stiprios sveikatos, gero humoro jausmo, dar supper puikių laimikių rudeninėje žūklėje, o kas laukia ledo, lai jis jau kitą mėnesį užtrauks jūsų mėgstamus tvenkinius ir ežeriukus. Būkit visada tokia darni ir draugiška kompanija dar ilgus, ilgus metus. Nei žvyno, nei uodegos, mieli kolegos.
Sakoma kada žmogus rašo „ant karštųjų“ tai daug būna netikslumų nes viršų ima emocijos. Šiuo atveju aš nusprendžiau parašyti jau prabėgus kuriam laiko tarpsniui todėl viską bandžiau sudėstyti nuosekliai ir neskubant.
Į šią svetainę (vos jei įsikūrus) buvau pakviestas vieno asmens ryšium su tuo, kad galėčiau nors truputį prisidėti savo rašiniais, nuotraukomis, ilgamete patirtimi mėgėjiškoje, sportinėje žvejyboje, gamtosaugos srityje ir pn. Aišku, buvo iš tiesų malonu, kad buvau kviečiamas ir todėl, kai buvau apsisprendęs, ėmiausi energingai šio darbo vardan to, kad ateityje šis saitas bent kiek būtų įdomesnis skaitytojams.
Nesu kompiuterio specialistas todėl iš karto prisipažinau, kad mano kuklus įnašas bus tik įvairus straipsnių ir nuotraukų rašymas. Ir dariau tai kaip man atrodė esant geriau, kaip sugebėjau bei mokėjau.
Yra ne kartą buvę, kada man rašant straipsnį, paspaudus kažką „netinkamo“ pradingdavo mano darbas - kūryba. Su laiku dariausi „gudresnis“ – ėmiau rašyti dalimi, kopijuoti, bet vėl visko pasitaikydavo ir nutikdavo įvairiai. Galop nusprendžiau dėti po vieną, o retsykiais po 2-3 nuotraukas ir jas aprašinėti. Metodas pasiteisino ir dingus kokiai foto su aprašymu, „nuostoliai“ būdavo minimalūs.
Kas rašo straipsnius tas puikiai supranta, žino, kad kartais tenka aprašinėti įvairias nuotraukose esamas situacijas ne eilės tvarka, o taip, kad straipsnis pabaigoje atrodytų išbaigtas. Ne paslaptis, kad rašant net nuotraukas kartais tenka panaudoti ne iš vienos žvejybos ar gamtos epizodo ir netgi skolintis iš kitų saitų pas draugus. Ir ko nepadarai vardan noro geriau, gražiau kažką sukurti.
Prabėgo beveik du metai...........
Situacija kardinaliai pasikeitė. Aš pasenau, o kolektyvas brendo, augo, plėtėsi. Įsikūrė net klubas. Keičiausi aš, keitėsi ir kai kurie žmonės.Nesiimsiu nei vieno iš Jūsų asmeniškai aptarinėti nes tiesiog tam nėra jokio reikalo ar būtinumo, o ir būtų nekorektiška, bet štai ką turiu pasakyti šiai dienai, tiksliau kokia susidarė situacija.Saito dėka įsigijau daug puikių draugų, pažystamų kurių ne vienam padėjau bei pats sulaukiau pagalbos, paramos.Būta susitikimų, bendrų išvykų, žvejybų, pokalbių.Vienus pažinojau neseniai, kitus keletą metų, žodžiu kaip ir dažnai būna, nutinka gyvenime. Daug nesileisdamas į polemiką noriu trumpai ir aiškiai pasakyti.
Atskirų puslapio narių – rašau abėcėlės tvarka (Baubo, Dolco, Dainiuškos, K.Rimuko, Sauliaus69, Savo, Tadžiaus, ir dar dviejų trijų asmenų jiems pritariant) dėka sužinojau, kad pasirodo jog visiškai nemoku rašyti ar netinkamai įkeliu tai ką parašau arba jei rašau tai visiškas nesąmones, ir kad tai ne vieną saito narį nervina. Man, švelniai tariant, tai buvo truputį netikėta tačiau kiekvieno valia išsakyti savo nuomonę.
Dar viena netikėta naujiena man buvo, kad nederamai elgiuosi įkeldamas nuotraukas su metaline skiaure ir kad tai manomai yra labai neetiška. Pasirodo kiekvienam žvejui taikomi atskiri kriterijai ir kas tinka daugumai kurie naudoja metalinius tinklelius, netinka man.
Buvo atvejis kada kompetentinga komisija gindama saito garbę ištrynė keletą nuotraukų su sužvejotais žiobriais nes jie rementis pakelio pločiu buvo per maži. Garbę, mundurą reikia ginti, aš sutinku tik gal ir būtų galima diskutuoti šiuo klausimu jei esmė ginčo nebūtų tame, kad pakuotės plotis ne 15cm, bet 18,5cm, o žiobrio uodega minėtuoju atveju išlindusi per 10cm jau nekalbant apie galvą kitoje pakuotės pusėje. Buvo nueita lengviausiu keliu, pašalinant nuotraukas. Idant šventos ramybės tada nutylėjau nes norėjau, kad viskas su puslapiu būtų gerai ir nenukentėtų jo garbė. Tai buvo pirmas sudavimas per veidą, o krikščioniškas žodis sako : - gavęs per vieną pusę, atsuk ir antrą pusę.....
Sekant įvykių eigą toliau labai nustebau, kad esu murzius ir toks alkanas jog visą žuvį tempiu namo. Žodį alkanas dar suprasčiau, bet kur išsitepęs buvau, nepastebėjau. Nebent, gerbiamas rašantysis turėjo mintyje neišvaizdžiai pateiktą nuotrauką tuomet būtų galima suprasti.Aišku, kada nuolat stengiamasi įkelti „švaresnes, gražesnes“ nuotraukas tai negražiai pateikta nuotrauka gali ir suerzinti, bet čia jau reiktų tokius epitetus klijuoti nuotraukai, o ne rašančiajam straipsnį. Tačiau nesigilinkime, o eikime toliau.
Daug metų tenka fotografuoti tiek gamtą, gyvūnus (jei pavyksta) bei pačią žvejybą nes esu šioks toks žvejys. Ir ne paslaptis, kad prieš objektyvą papuola ne tik stambūs egzemplioriai, bet ir smulkios kuojos, aukšlės, gružliukai, šapaliokai, strepečiai, salačiai, šamukai, lydekiukai, upėtakiai ar neūžaugos karšiukai bei kt. žuvys ( ir ne po vieną). Tikrai daug fotografuoju šiuo atveju tiek kitų, tiek papuola ir savo užkibusius laimikius ir tai darau dėlto, kad rašant būtų galima paįvairinti patį straipsnelį. Juk visi suprantame, kad nei 15gramų žiobriuko ar 50-150gramo šapaliuko namo niekas neveža. Gražu tai ar ne, etiška ar neetiška, klausimas ginčytinas kaip ir įkeltos nuotraukos su persmeigtu mažu karšiuku džigo kabliu nugariniam peleke. Diskutuoti ir traktuoti būtų galima šiuo klausimu iki begalybės nes kiekvienam tam, manau rastume, aibes argumentų. Ir vis dėlto, taip darydamas (fotografuodamas) pasirodo labai nusikalstau prieš gamtą ir tapau dideliu gamtos pažeidėju. Nesiimu smulkiau to komentuoti, o tik tiesiog išsakau savo mintis, prielaidas dėl ankščiau išsakytų pastabų mano adresu.
Sako giliau į mišką, daugiau medžių.Toliau bendraujant su vienu narių supratau, kad daiktas kainuojantis tris kartus brangiau negali būti geresnis, o greičiau vos ne atvirkščiai – jie kone lygiaverčiai. Na, o teiginys, kad geri daiktai perkami dėlto, kad pasipuikuoti prieš kitus man kukliai šnekant daugiau nei keistai skamba. Peršasi norom nenorom išvada, kad tiek žvejybinė įranga, mašina, butas ar namas perkami gyvenime ne savo paties gerovei, bet kad pasipuikuoti prieš kitus. Jei žmogus taip teigia, manomai yra ir toks požiūris.
Galų gale buvo mesta paskutinė korta tai dar vienas komentaras (salačiuko paleidimas) aprašant mano vieną paskutinių žvejybų žemupyje. Žvejybos stažas pas mane beveik penkiasdešimt metų ir tik dabar sužinojau, kad paleista į laisvę žuvis kiek paplaukiojusi sugrįžta atgal ir pati įšoka atgal į skiaurę. Ką galima būtų komentuoti? Tiesiog nonsensas neturintis analogo ir nieko daugiau......
Suprantama, aš truputį rašau su humoro gaidele ir su šypsena veide, bet ............ tokia yra realybė, tokie komentarai žvelgiant mano akimis. Tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą nes esu tik paprastas žmogutis kuriam gyvenimiškos klaidos nėra irgi svetimos. Todėl baigdamas noriu padėkoti šitam nedideliam pasisakiusiųjų ratui - kolektyvui už išsakytas mintis, pastabas bei kritiką mano kuklios asmenybės adresu.
Žinau, kad kai kas norėtų išvaryti mane iš saito ir apie tai rašė viešai, o kai ką nervina ir ta žalia švieselė ties mano blogu todėl nejausdamas jokio apmaudo pats nutariau padaryti Jums šventę ir pasitraukti visam laikui iš šio forumo. Na, o visam likusiam gausiam kolektyvui sakau:
- esate puikūs žvejai. Žmonės, niekada nebijokite sakyti tiesos vienas kitam į akis. Suprantu tai padaryti kartais yra nelengva nes kaip sakė vienas žmogus: -„arba turi būti toks kaip visi, o jei ne, tada būk pasiruošęs gauti į snukį“. Jei bent vienas iš skaitančiųjų supras mane, vadinasi rašiau ne be reikalo.
Su šventėmis, ponios ir ponai.
Nesureikšminkime šios smulkmenos – gyvenimas juk nestovi vienoje vietoje. Kam bus noras, pasiskambins ar parašys, o norint rasis ir kitų būdų, tikriem draugam tai ne kliūtis. Svarbu susitikus nebūtų gėda paduoti vienas kitam ranką.
Jums leidus aš gesinu žalią švieselę šitame blog e ir portale...............
Tegul laikas niekada neištrina Tavo svajonių,
Tavo įdomių kūrinių, Tavo geros nuotaikos, šypsenos nuo veido.
O netolima ateitis lai pateikia tau staigmeną,
Po kurios savyje surastum viską, ko taip ilgai ieškojai ir siekei. Su gimtadieniu, Modestai.