Подробнее на сайте: https://safemedicine.ru https://indianmedicine.ruhttps://dearmedicine.ruhttps://yetimedicine.ruGo to top of pagehttps://focmedicine.ru

https://medicineway.ru

https://enjoymedicine.ruhttps://washealth.ruhttps://chinese-medicine.ru https://natural-cure.ru https://keepmedicine.ru https://rankmedicine.ruhttps://medicinego.ru https://bravemedicine.ru https://whitemedicine.ru Cirką gerą padarė, mažiausiai iš trijų komandų girdėjau jog daugiau nekels kojos į tokias varžybas. O kėdainių MŽD kaltint manau tikrai nereikia, nes is ponios Birutės girdėjau jog jos buvo prašyta tik parūpinti jog tai dienai būtų laisvas vandens telkinys.

SIGUTIS parašė: As turejau galvoje jusu komandos atstovo konflikta su teiseju. Teisejo kaltes ten nematau

Prašymas, kas galite žemiau straipsnio perkelkite viską į komentarus, o šį potemį išlaikykim švarų.Dėkoju

Panašiu jauku šiemet žvejoju.Gerai, aiškiai parodytas jo veikimas.Kai kam tai gali pasirodyti įdomu

Nuo senų senovės jau taip buvo įprasta, kad norint garbingai išspręsti tarpusavio ginčą ar kovą, visada būdavo pasitelkiamas trečias dalyvis, kuris kaip neutralus tuo klausimu asmuo turėdavo priimti sprendimą vieno ar kito asmens ar asmenų grupės naudai. Teisėjai buvo garbinami, aukštinami, jiems būdavo nešamos įvairios dovanos bei atlygiai.Tačiau būdavo ir atvirkščiai, kai teisėjai stipriai nukentėdavo, net būdavo sumušami, apstumdomi, apdrabstomi purvais. Juos po rungtynių išveždavo su didžiule apsauga, šarvuota mašina, o kartais jie netekdavo net gyvybės.

Šiame straipsnyje noriu paliesti tik nedidelę dalį šios temos ir pasidalinti mintimis apie šiuolaikinio teisėjo darbą sportinėje žūklėje.

Komanda

Pradėkime nuo to, kad sportinės žūklės varžybos būna įvairiausio rango: dalyvių gali būti nuo 2-3 asmenų iki keleto tūkstančių, pvz. poledinės žūklės čempionatai. Varžybos visada gali būti organizuojamos vienokiam ar kitokiam lygmenyje ir tai priklauso nuo to, kokią organizatorių komandą pavyksta suburti. Nuo to, kokie žmonės imasi šito darbo vėliau priklausys ir galutinis rezultatas.

Pirmiausiai reiktų įsitikinti, kad tai vienminčių žmonių grupė, kuri varžybų metu turi veikti kaip visi penki vienos rankos pirštai.

Antra, būna labai gerai, kai varžyboms teisėjauja esami ar buvę žvejai sportininkai, turintys didesnę ar mažesnę patirtį. Ir jau visai blogai, kai šito reikalo imasi diletantai, nes tada pridaroma daug klaidų, kyla daug emocijų, ginčų, vyksta nervų karas, kuriame kenčia visi: ir dalyviai, ir teisėjai.

Trečias momentas yra tas, kad teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir neturintis korupcijos ar nusikalstamo paskui save besivelkančio šleifo. Ir dar noriu pastebėti, kad labai šaunu, kai teisėjauja žmonės, kurių niekas nesieja su pačiais dalyviais. Apie tai, kad teisėjas turi būti reiklus, drausmingas, punktualus ir pareigingas atskirai net kalbėti neverta.

Nuostatai

Norint vadovauti varžyboms, teisėjas turi būti labai gerai susipažinęs su varžybų nuostatais. Nuostatai gali ir turėtų būti ruošiami iš anksto tam, kad tiek teisėjų komanda, tiek patys dalyviai vėliau galėtų su jais susipažinti. Jų paruošimu turėtų užsiimti varžybų organizatoriai kartu su teisėjų komanda. Pirmieji reikalingi tam, kad atsakytų į aibes klausimų, kurie liečia vandens telkinį, apnakvindinimą, maitinimą bei kitas su tuo susijusias sąlygas. Antrieji dažniausiai į viską atsižvelgę ir išklausę organizatorių pageidavimų kuria varžybų nuostatus, pagal kuriuos vėliau bus teisėjaujama ir pravedamos pačios varžybos.

Varžybų dienotvarkė taip pat neatsiejama dalis, kaip ir nuostatai, nes jos dėka įnešamas aiškumas bei konkretumas, kas tarsi įrėmina visą varžybų eigą. Ir kuo aukštesnio rango varžybos, tuo aukštesni reikalavimai joms keliami. Pradedant nuo teisėjų aprangos, sektorių ženklinimo, dalyvių aprangos ir baigiant skiaurių ilgiais bei valstybių himnais. Viskas turėtų būti skrupulingai apgalvota, numatyta ir išdėstyta nuostatuose, kurie turėtų būti paskelbti pagal galimybes kuo ankščiau.

Apranga

Noriu atskirai pakalbėti apie teisėjų išvaizdą. Dažnai varžybų teisėjai per varžybas atrodo kaip driskių komanda, nes niekuo neprimena sportininkų. Organizatoriai turėtų pasirūpinti, kad visi teisėjai turėtų vienodas marškinėlius, liemenes, kepuraites, striukes ar kitus tam reikalingus rūbus. Labai gražu, kai organizatoriai pasirūpina ir sportininkus aprūpina vienodais skėčiais, skiaurėmis kitomis smulkmenomis. Juk patiem daug gražiau žiūrisi, kai dalyviai vienodai pasipuošę, o ir uniformos savotiškai žmogų drausmina, verčia pasitempti. Komandos irgi į pačias varžybas turėtų atvykti vienodai aprengtos. Teisėjai visa tai turėtų sužiūrėti bei kontroliuoti.

Burtai, sektoriai, varžybos

Labai gerai, kai šitiems dalykams būna pasiruošta iš anksto.Tuomet nereikia lakstyti, ieškoti papildomos įrangos. Visko turint pakankamai, užtenka palikti reikiamą kiekį burtam, atitinkamą žymėjimo kuolelių kiekį ir tam ruoštis toliau. Labai gerai, kai pirmas traukimas būna daromas dėl to, kad būtų nustatytas eiliškumas kam kokia eile teks traukti burtus. Reikia nepamiršti, kad apgalvojus viską iki smulkmenų lieka minimaliai nepatenkintų. O tokių visada atsiranda, vos tik paaiškėja, kad dalyvis ištraukė prastą vietą. Todėl visi tie niuansai ir smulkmenos padeda išvengti papildomų ginčų. Burtai turėtų būti traukiami iš kokios nors kuprinės, krepšelio ar uždaro indo, nes taip labiau užtikrinama, kad dalyvis iš anksto nenusižiūrėjo ar nepamatė pageidaujamo skaičiaus – sektoriaus. Vėlgi, apie tai turėtų pagalvoti teisėjai.

Kalbant apie sektorių ženklinimą teisėjai visada stengiasi, kad dalyvis prie vandens turėtų 10-15 m atkarpą, bet kartais nutinka ir kitaip, o to neturėtų būti. Pavyzdžiui, prie telkinio telpa 10 dalyvių, bet po 9 metrus, o darant po 10 metrų jau visi netelpa. Štai tą teisėjai turi numatyti, paskaičiuoti prieš ruošiant, derinant būsimų varžybų vietą. Kai yra pakankamai vietos, tuomet sektorių tarpuose daromi metro pločio intarpai tam, kad ten galėtų įsikurti dalyvio treneris, fotografas ar kitas ten teisėjų įleistas asmuo. Beja, filmavimai, fotografavimai leidžiami tik leidus teisėjui ir dalyviui. Varžybų metu teisėjas turi paprašyti visiško tylos, kad dalyvis galėtų susikaupti. Apie garsias kalbas, muziką, kitus triukšmus aiškinti net neverta. Taip pat teisėjai turi ir privalo pareikalauti iš organizatorių, kad būtų maksimaliai gerai paruošiami vandens telkiniai. Privalu patikrinti privažiavimus, priėjimus prie sektorių, žolių nebuvimą vandenyje pagal galimybes, saugią žvejybą, įvairius su tuo susijusius dalyviui patogumus bei žuvies buvimą vandenyje. Tam iš anksto būna testuojami vandens telkiniai. Apie saugumo techniką irgi privalu pagalvoti. Ir visa tai gula ant teisėjo pečių.

Varžybų laikas vėlgi būna įvairus. Apie jį būna parašyta varžybų nuostatuose. Teisėjams belieka tik viską sekti, kad vyktų pagal reglamentą ir laiku, nedarant pažeidimų.

Inventorius

Dar prieš varžybom prasidedant teisėjai pereina ir patikrina savo zonose esančius dalyvius. Gyvi masalai laikomi tam tikros talpos induose.Tikrinant jaukų, masalų kiekius teisėjai turi būti aprūpinti atitinkamos talpos indais bei kalibruotos talpos kibirais. Taip pat turi būti ir ilgio matavimo prietaisas meškerės ilgiui matuoti. Kiekvienas teisėjas turi turėti vienodas svorio matavimo svarstykles, svėrimo indus ir pan. Kai organizatoriai pasirūpina, kad teisėjams nieko netrūktų, nuo to darbo kokybė tik gerėja, o ne atvirkščiai.

Svėrimas

Tai ko gero vienas iš pagrindinių momentų, kurio metu negalima padaryti jokių nesklandumų. Ir štai kodėl. Atlikus svėrimą ir dalyviui padėjus parašą žemiau raštiškai užfiksuoto svorio vėliau daryti pataisymus griežtai draudžiama. Pasibaigus varžybom ar sugavus neleistino dydžio, ar saugotiną įstatymu žuvį, jei ji numatyta pasvėrimui, tai turi būti kruopščiai atliekama, užrašoma ar nustatytos formos blanko ir iš dalyvio paimamas parašas, kuriuo jis patvirtina, kad su teisėjo užrašytais parodymais sutinka. Atliekant zonoje dalyvio laimikio svėrimą, labai gerai, kai tą atlieka du teisėjai, kurių vienas žuvį sveria, o kitas raštiškai tai užrašo.Vėliau jau užprotestuoti dalyvis šito savo parašo negali. Svėrimo metu dalyviui eiti į kito dalyvio zoną griežtai draudžiama. Teisėjas turi būti šiuo atveju labai subtilus, korektiškas ir kartais parodyti begalinę kantrybę, kad išvengtų bet kokio nesutarimo su sportininku.

Taškai, įvairūs pildymo formatai, kortelės

Kalbant apie taškų skaičiavimo sistemą vėlgi lig šiolei nėra prieita vieningos formuluotės, kaip tą atlikti geriau, nes tai neįmanoma dėl varžybų lygmens, įvairumo pobūdžio. Asmeninėse varžybose skaičiuojama vienaip, itin didelėse zonose, kur žvejoja komandos, apskaita vykdoma kitaip, vienos dienos vieno turo ar dviejų turų varžybose taškai skaičiuojami vėl kitaip, o kur dar specifinės žvejybos, kur gaudomos tam tikro dydžio arba tik tam tikros rūšies žuvys? Todėl šioje vietoje atskirais varžybų etapais ir apskaita, baudos taškai skaičiuojami atitinkamai. Teisėjai prieš varžybas dar papildomai turi apie tai priminti ar informuoti dalyvius, nors nuostatuose turi būti apie tai parašyta iš anksto.

Kadangi varžybų įvairovė labai didelė, tai ir tam skirti įvairios varžybų užpildymo formatai būna įvairiausių formų.Trumpai tariant, kai teisėjai turi tam paruoštas atitinkamas formas, tai jų darbas ženkliai palengvėja. Vėliau tai tarnauja kaip pagrindinis dokumentas, kurį dar tvirtina vyriausias varžybų teisėjas.

Skundai, protestai, įspėjimai

Taip jau kartais nutinka, kad ir teisėjai suklysta. Nors ir labai nemalonu, bet tokių faktų yra buvę ne kartą ir manau ateityje to neišvengsime. Visi esame tik žmonės, todėl klaidos mums nesvetimos. Todėl prieš varžybų pradžią visada turi būti paskelbiama, kad pasibaigus varžyboms ir po tam tikro laiko tarpo (jis būna duodamas) jei iškilo koks ginčas, jis sprendžiamas nepatenkinto asmens ir zonos, kurioje jis žvejojo, teisėjų abipusiu sutarimu, kuris numatytas nuostatuose. Jei tai komandinis ginčas, tuomet jis sprendžiamas komandos vadovo ir teisėjų dialoge. Neišaiškinus galutinės tiesos ar nepriėmus abipusio sutartinio sprendimo, kreipiamasi į vyriausią teisėją, o prireikus ir į varžybų direktorių, kaip organizatorių, ir jo žodis po pasitarimo su vyriausiu teisėju būna galutinis.

Be pareigų teisėjas turi ir teisę bausti, įspėti ar net diskvalifikuoti sportininką iš varžybų. Vėlgi, teisėjas vadovaujasi varžybų nuostatais ir esant atitinkamam jų pažeidimui juos privalo fiksuoti. Mūsuose dar labai gaji tokia sąvoka kaip „grandas“, „autoritetas“, garbus amžiaus“, ar „žalias teisėjas“, supraskite kaip nepatyręs. O šito tikrai neturėtų būti, nes jei jau mums paskyrė teisėją, ar mes patys jį sau nusistatėme bendru sutarimu, tai ir gerbti jo sprendimą taip pat privalome koks jis bebūtų. Nuo to geriau būtų tik visiem.

Apdovanojimai

Apdovanojimų procedūra yra jau organizatorių prioregatyva, o varžybų rezultatus skelbia varžybų vyriausias teisėjas. Kaip varžybų pradžioje teisėjas pristato savo komandą ir varžybų dalyvius supažindina su pagrindiniais nuostatų punktais, taip varžybų pabaigoje skelbia jų rezultatus. Baigiamąjį žodį, prizus, nominacijas įteikia sponsoriai, rėmėjai, varžybų organizatoriai, kiti suinteresuoti asmenys.
Teisėjai tą gali irgi padaryti tik atskirai paprašius aukščiau išvardintų asmenų. Būna labai malonu ir gerbtina, kai varžybų atidaryme ir uždaryme dalyvauja patys aukščiausi varžybų atstovai, asmenys, garbės svečiai, kurie pasveikina, taria bent keletą šiltų, malonių žodžių, išskiria geriausius, jauniausius ar vyriausius amžiumi dalyvius, moteris bei kalbėdami pabrėžia atskirus tos šventės, varžybų momentus. Visada žvejui kaip žmogui malonu, kai jis pagerbiamas, nepamirštamas ir minimas. Kartais dalyviai šito pasigenda.

Pagarba arba vietoje baigiamojo žodžio

Varžybų teisėjo dalia, vaidmuo varžybose tikrai nėra pati maloniausia. Visada atsiranda tokių, kurie dėl netakto, patyrimo stokos ar savo neišsiauklėjimo sukelia tam tikrą nepasitenkinimo ažiotažą. Kyla bereikalingos kalbos, emocijos, gadinami tarpusavio santykiai ir nervai. Klysta ir teisėjai, niekas to neneigia, o visko galima būtų maksimaliai išvengti, jei pasistengtumėme labiau parodyti pagarbą, toleranciją vienas kitam. Galima išsiaiškinti kalbant ir žemesniu tonu, ir kultūringiau bendraujant bei rodant supratimą, o pirmiausiai pradedant nuo savęs.

Teisėjo autoritetas, kaip ir patirtis, neateina per metus ar du. Tam reikia ilgesnio laiko, kad perprastum ir nuostatus, varžybų eigą, sportines gudrybes (o jų tikrai nemažai).Tik su laiku užsitarnaujama pagarba, sportininkų požiūris į tave ne tik kaip į teisėją, bet ir kaip į ŽMOGŲ.

Baigdamas noriu pasakyti, kad šiuo rašiniu nesiekiu kažkokios tobulybės (iki jos labai, labai toli), kad rasite nesutampančių minčių, kad išsakiau čia tik keletą savo minčių ir pastabų. O palinkėti noriu visiems – teisėjams, žvejams sportininkams naujų sportinių aukštumų, laimėjimų, atrasti save, atsiskleisti kaip asmenybėm ir tobulėti. Esamiems ir būsimiems varžybų teisėjams, dalyviams dar noriu pasakyti žodžius, kuriuos ištariau per paskutines varžybas kuriose teisėjavau: „Teisėjas turi būti kaip nematomo fronto karys ir atlikti savo pareigas taip, kad liktų nepastebėtas, o dalyvis pasakytų, kad jam čia buvo gera ir jis dar čia tikrai sugrįš. Reikia stengtis, kad žmogus išvyktų su šypsena veide, o ne su nepasitenkinimo nuosėdomis širdyje“. Kartais reikia tiek nedaug...


SIGUTIS

AUKŠLININKŲ SEZONUI PASIBAIGUS ir TRUPUTIS STATISTIKOS.

Baigėsi aukšlininkų varžybų maratonas kuris buvo sudarytas iš keturių etapų.Nutilo vasaros triukšmas, atlėgo karščiai, sportininkai gali kiek atsipalaiduoti iki sekančio sezono.Noriu trumpai parašyti apie visus keturis etapus, o pabaigai, vietoje deserto pateikti truputį statistikos duomenų.


PIRMAS ETAPAS – BUBLIAI, NEMUNAS.

Balandžio pabaigoje įvyko pirmas aukšlininkų etapas į kurį susirinko gausiausias dalyvių skaičius.Tai natūralu nes visų pirma dar neįsibėgėjo jokie varžybų renginiai, o ir žvejai labai buvo ištroškę žvejybos azarto, varžybų įtampos.
Pirmam etape užsiregistravo net šešiolika komandų.Komandą sudaro du dalyviai todėl kautis dėl stipriausiojo vardo iš viso išsirikiavo net 32 dalyviai.Džiugu už tokį dalyvių norą ir aktyvumą.
Prieš tęsiant rašinį noriu skaitytojus informuoti, kad šiemet bendru pasitarimu buvo nuspręsta pravesti keturis aukšlių žvejojimo etapus ir vėliau išmetus patį blogiausią etapą tokiu būdu išrinkti stipriausią 2012-tų metų komandą – čempionę bei likusias komandas.Tokiu pačiu principu nutarta išsiaiškinti ir stipriausius žvejus – prizininkus.
Grįžtant prie varžybų noriu trumpai pasakyti, kad pirmose varžybose prizininkėmis tapo ir eilės tvarka išsirikiavo šios komandos:

Kauno „SALMO I“
Kauno „Meknė“
Kėdainių „Lifosa“

Asmeniškai tarpe dalyvių pirmas trejetukas atrodė taip:

Darius Vilpišauskas „Fortūna“
Sigitas Kazlauskas „SALMO I“
Valerijus Kuzminychas „Lifosa“

ANTRAS ETAPAS – DRĄSEIKIAI, NERIS.

Po ilgesnės pertraukos įvyko antras aukšlininkų etapas.Vasarą tikrai vyksta labai daug visokio rango varžybų todėl kartais įsiprausti, rasti laisvesnį savaitgalį grafikuose, būna itin sunku arba neįmanoma.Vyrai buvo labai ištroškę, pasiilgę varžybų ir todėl veržėsi varžytis.
Kas liečia antrąjį varžybų etapą tai norisi pastebėti keletą momentų.Visų pirma šioje upės atkarpoje labai netolygios varžybų vietos – sektoriai.Žuvis vietomis kimba itin vangiai, o vietomis tai nesudaro jokių sunkumų.Todėl šis etapas nelabai realybėje atspindėjo dalyvių pajėgumą, bet yra kaip yra ir nieko čia nebepakeisi.Ir dar pora sakinių.Jei pirmame etape reikėjo dirbti iš peties nes aukšlės kibo beprotiškai ir buvo super aktyvios tai Neries etape jų buvo sužvejota kone mažiausiai žiūrint svorių atžvilgiu.
Ir visgi, nežiūrint nieko, laimėjo tie kurie labiausiai sugebėjo prisitaikyti prie esamų slygų.
Komandos prizininkės išsirikiavo sekančiai:

Jonavos „Rukla I“
Vilkaviškio „VilkaviškisMB“
Kėdainių „Lifosa“

Iš sportininkų asmeniškai geriausius rezultatus pasiekė šie dalyviai:

Nerijus Budrys „Rukla I“
Raimondas Matusevičius „VilkaviškisMB“
Albertas Rutkauskas „Rukla II“

TREČIAS ETAPAS – BABTAI, KRIVĖNŲ TVENKINYS.

Šis tvenkinys įdomus keletu aspektų. Darant treniruotes visada negali nuspėti kaip elgsis žuvis – laikysis arti kranto ar plaukios nutolusi, bus super aktyvi ar ignoruos žvejo masalą.Treniruočių metu kas tik žvejojo tikrai matė kaip puikiai ši žuvis kimba visai arti kranto ant 4 metrų ilgio meškeryčių, o tai reiškė, kad aktyvumas žada būti didelis ir svoriai neblogi.Ir vėlgi, varžybų dieną iš pagrindų pasikeitus orams (vietoje žadėtos saulės per antrą turą gavome lietučio) žuvis lyg užburta „nėjo“ artyn kranto, o laikėsi gana toli.Prabėgo nemažai laiko ir prireikė daug pastangų, kad jaukų pagalba jas prisivilioti artyn.Praėjus gal geram pusvalandžiui prasidėjo tik pirmieji aktyvesni kibimai.Atsižvelgiant į tai, kad vienas turas vyksta vos 2.5 valandos, išeitų, kad praradome daug brangaus laiko. Vieni žvejojo ketveriukėmis, kiti penkiuke, o buvo kas laikė rankose ir 6-7metrų botus.Galima tik įsivaizduoti kokios sunkios tai buvo varžybos.
Ir vis dėlto patirtis, gera taktika, teisingas jauko paruošimas atnešė sėkmę tom komandom kurios geriausiai tam sugebėjo pasiruošti.Komandos išsirikiavo sekančia tvarka:

Kauno „SALMO I“
Vilkaviškio „VilkaviškisMB“
Kėdainių „Lifosa“

Tarp sportininkų stipriausiųjų trejetas atrodė taip:

Jonas Klinkevičius „SALMO I“
Valerijus Kuzminychas „Lifosa“
Sigitas Kazlauskas „SALMO I“

KETVIRTAS ETAPAS – BABTAI, KRIVĖNŲ TVENKINYS.

Paskutinį, ketvirtą varžybų etapą buvo nutarta pravesti Elektrėnų šiltajame kanale tačiau ryšium su labai suvešėjusia vandens augalija teko šio sumanymo atsisakyti.Galvota apie Bublių tvenkinį Kėdainių rajone, bet suabejota ar bus žuvies.Mintys sukosi ir apie Nemuną, bet vėl atsisakyta dėl tam tikrų priežasčių.Galop nueita lengviausiu keliu – pasirinktas jau išbandytas tas pats Krivėnų tvenkinys.Komentuoti ar interpretuoti galime kas kaip norime, bet varžybų vietos, laiko ir datos parinkimas yra organizatorių prioregatyva.Taigi – Krivėnų tvenkinys ir ketvirtas, lemiamas etapas.Lemiamas todėl, kad kai kam tai paskutinė galimybė pataisyti savo komandinius ir asmeninius rodiklius bei siekti aukščiausių rezultatų.
I finišo tiesiąją, ketvirtąjį etapą susirinko dešimt komandų iš kurių dvi nepilnos sudėties.Ką tai reiškia? Tai parodo keletą momentų.Pirma, kad kažkam trūksta sakomybės kovoti už savo komandą ir jos garbę, o antra esant tokiai situacijai lieka dar gerai sustartuoti asmeniškai ir pakilti į viršų reitingų lentelėje.
Prieš prasidedant ketvirtajam etapui (išmetus blogiausiąjį) komandos išsirikiavo su tokiu baudos taškų kraičiu:
„SALMO I“ – 2tšk. „VilkaviškisMB“ – 4tšk. „Lifosa“ – 6tšk. „Rukla I“ – 6tšk. „Jungtinės Pajėgos“ 9tšk. ir „Meknė“ 10tšk. Šios komandos ir pretendavo į čempionų ir prizininkų vardus.
Kas liečia asmeninius rezultatus tai čia kova dar aršesnė ir rezultatai (kelių dalyvių) dar glaudesni nes net penki dalyviai turėjo realias galimybes tapti 2012 metų absoliučiu čempionu ir vadintis stipriausiu aukšlininkų gretose.Šis penketukas į ketvirtą etapą išėjo su tokiu baudos taškų bagažu: Sigitas Kazlauskas – 5tšk. Valerijus Kuzminychas – 5tšk. Raimondas Matusevičius – 6tšk. Nerijus Budrys – 7tšk. Jonas Klinkevičius – 11tšk.

Kadangi trečias turas vyko taip pat šiame telkinyje tai kai kas sekančias varžybas praignoravo ir neatliko „namų darbų“ – nedarė treniruočių.Kaip vėliau paaiškėjo, visai be reikalo.Šį kartą jau buvo aišku viena, kad vienas turas kuriame žvejosime bus mažiau žuvingas, o kitas žuvingesnis su sąlyga jog tam neįtakos oras.Vienoje zonoje per treniruotę pavyko per 60minučių ištraukti vos 17 aukšlių, o kitoje zonoje per tą patį laiką 2790gramų žuvies.Matėsi ant kiek skirtingos zonos ir tai reikėjo turėti galvoje.O su oru panašiai taip ir nutiko – pūtė stiprus pietų vėjas tiesiai į veidą ir dar akino saulė.Oro sąlygos darė savo ir žuvis vėl buvo atsitraukusi.Teko žvejoti 5-7m botais ir tik vienetam pavyko panaudoti ketveriukes.Kai kas aukšles traukė ir su aštuoniuke.Po pirmo turo padarėme pertrauką ir stipriau užkandę sėdome vėl varžytis.Ketvirtose varžybose po pirmo turo buvo niekas neaišku, o taškų skirtumas buvo itin mažas ir siekė tarp kai kurių lyderių vos puse taško !!! Įtampa augo, sportininkai „sekė“ akimis vieni kitus ir....... traukė aukšlę po aukšlės.
Po ketvirto turo komandos prizininkės išsirikiavo sekančia tvarka:

Kauno „SALMO I“
Ruklos „Vilkas I“
Kėdainių „Lifosa“

Asmeninėje įskaitoje sportininkai pasiskirstė sekančia tvarka:

Sigitas Kazlauskas „SALMO I“
Valerijus Kuzminychas „Lifosa“
Raimundas Ignatavičius „Meknė“

Apibendrinant, noriu dar pasakyti, kad iš viso per keturis turus buvo sužvejota vos ne puse tonos žuvies.Sutikite, neblogas rezultatas jei atsižvelgti į tai, kad Neries etapas buvo nežuvingas, o trečių varžybų metu dar ir lijo.
Prieš pristatant komandas nugalėtojas noriu padėkoti organizatoriams už įdėtą globalinį darbą pravedant aukšlių gaudymo varžybas.Ačiū Jonavos „Artlygos“ klubo nariams Igoriui Gatijatulinui, Mariui Jačiauskui, Kėdainių teisėjui Vytautui Šidlauskui, varžybų sponsoriui „Kotas Drennan“, „SALMO“ direktoriui Kęstučiui Zabotkui už klubo rėmimą jaukais viso sezono metu, aibei sirgalių ir visiem prisidėjusiems prie šių varžybų organizavimo bei pravedimo.

Pasibaigus varžybom ir suvedus rezultatus paaiškėjo, kad 2012metų aukšlių varžybų gaudyme čempionais tapo Sporto žūklės klubas „SALMO Kaunas I“ – Sigitas Kazlauskas ir Jonas Klinkevičius.Šie sportininkai per keturis turus sužvejojo 49kg 220gramų aukšlių.
Antrą vietą užėmė ir vicečempionų vardus iškovojo Kėdainių klubas „Lifosa“ – Valerijus Kuzminychas ir Izidorius Unikas.Vyrai sužvejojo 47kg 275grmus aukšlių.Po ketvirto turo net trys komandos surinko po 9 baudos taškus ir tik didesnių svorių dėka pergalė atiteko Suvalkijos žvejams.Po jų ketvirti liko Jonavos „Rukla I“sportininkai ir „Jungtinės pajėgos“.Taigi, trečia vietą iškovojo ir bronzos medaliais pasipuošė Vilkaviškio žūklės klubas „VilkaviškisMB“ – Raimondas Matusevičius ir Audrius Brazauskas.Šis duetas ištraukė 41kg 685gramus žuvies.Sveikiname 2012metų aukšlių karaliais tapusias komandas.
Iš kairės į dešinę: „Lifosa“ – I.Unikas ir V.Kuzminychas, „SALMO Kaunas I“ – J.Klinkevičius ir S.Kazlauskas, „VilkaviškisMB“ – A.Brazauskas ir R.Matusevičius

Asmenininkų tarpe 2012metų absoliučiu čempionu tapo Sporto žūklės klubo „SALMO Kaunas“ narys Sigitas Kazlauskas.

2012 metų antros vietos laimėtoju ir vicečempionu tapo žūklės klubo „Lifosa“ narys Valerijus Kuminychas.

2012 metų trečios vietos laimėtoju ir bronzos medalininku tapo žūklės klubo „VilkaviškisMB“ narys Raimondas Matusevičius.

Aukšlių žvejojimo varžybos baigėsi.Sveikiname visus dalyvius aktyviai dalyvavusius ir pasirodžiusius pagal savo galimybes.Džiugu, kad šiemet išvydome daug jaunų, perspektyvių žvejų kurie noriai imasi šios sporto šakos ir domisi aukšlių žvejyba įvairiuose vandens telkiniuose.Labai gerai pasirodė jauni žvejai Marijus Eigirdas –„Jungtinės Pajėgos“ (aukšta septinta vieta) ir varžybų debiutantas Arūnas Gailius – „Žvejonys“ (dešimta vieta).Jei rankų nenuleis ir toliau domėsis sportine žūkle tai geros perspektyvos laukia dar dviejų jaunų sportininkų – E.Turausko ir K.Dženkaičio (atitinkamai 13-14 vietos) klubas „Žvejonys“.
„Seni vilkai“ dar parako turi, bet jie irgi ilgai nekaraliaus aukšlių žvejyboje todėl naujus kadrus ruošti būtina.Kas žino, gal netrukus bus rengiamos aukšlių gaudymo varžybos ir už šalies ribų todėl perspektyvų jaunimą turėti tiesiog būtina.Mokytis yra iš ko, svarbu kad būtų laiko, netrūktų tos užsidegimo ugnelės ir rastųsi truputis lėšų.
Kalbant apie ateinantį sezoną yra daug kas numatyta, bet turime kiek atsikvėpti, apmastyti viskas kas įvyko, o po to susirinkus kur nors prie kepsnio ar kavos puodelio aptarti ateities perspektyvas bei planus kitiems metams.
Varžybų lentelės įkeltos į atitinkamus potemius.

Pabaigai tradicinė bendra nuotrauka ir dar noriu atsiprašyti tų kuriuos nepaminėjau ar netyčia užmiršau.Sudėsčiau mintis senu dar mąstymu, o kad taip gavosi labai nesmerkite.Auga nauja karta, nauji profesionalai – jie ateityje tikrai ir rašys geriau, ir žvejos už mus šauniau.Su meile ir pagarba .......


SIGUTIS