• R1
  • R2
  • R3
  • R4

TEMA: ZIUPKOS geras blog'as

ZIUPKOS geras blog'as 2011-02-28 22:09 #8619

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Viduržemio plėšrūnai

Vidurys žiemos. Keistas tylus metų laikas, gamtoje sąstingis – žvėrys turbūt jau tris kartus pakeitė nugulėtajį šoną. Bet ne visur taip ramu ir idiliška, po ledu gyvenimas tęsiasi. Aišku kitaip nei vasarą, žiemos ritmu, tačiau kovos už būvį niekas neatšaukė – taikios žuvys stengiasi išlikti, o plėšriosios jas medžioja. Taip jau yra: nori išlikti – ryk ir auk didelis, kad pats surytas nebutum.Tai išlikimo dėsnis, labai parankus meškeriotojams, ypač tiems, kuriems dryžuotųjų velnių, būriais lakstančių, gaudymas teikia didžiausią malonumą.


Dar ankstus rytas. Kalendoriaus lapelis rodo vasario 7d., o laikrodis vos 3val. Penktadienis... ir nors ryt darbo diena, nuotaika pakili širdis stipriai daužosi krūtineje. Pažvelgiu pro langą – lengvas rūkelis termometro stulpelis pakibęs pliusinėje padalų puseje, tačiau užlipti ant ledo problemų neturėtų būti, kadangi vos keletą dienų atgalios spaudė stiprus šaltukas. Paskubomis kraunuos roges, meškerytes ir savo laimingąją žieminę dėžę. Sėdu į mašinėlę ir nekantraudamas patraukiu Klaipėdos link.[
Tik išvažiavęs iš Kauno jau matau Klaipėdos žiburius ir širdis muša dar stipriau [/img] Kagi - statau automobiliuką ,,Smiltynės Perkėlos,, stovėjimo aikštelėje ir laukiu bendražygių. Laukiant laikas neužtrunka, norinčių patekti i smiltynę eilė niekaip nesibaigia – keltas vienu kėlimu nesutalpina visų norinčių pagauti išsvajotąją agurkų kvapo stintelę, atsiranda ir ,,draugų“, kurie pasidomi, kurgi ta agurkinė geriau kimba? Nida, Preila, Juodkrantė - ką geriau kabinti kuojos gabaliuka ar karpio? Ne, šį kart ne stintų važiuoju, gaudysiu ešerį, pareiškiu aš. Taip besišnekučiuojant pasirodo ir mano ,,žvejybos gido“, vieno iš Asocijacijos ,,Klubas Žvejams,, steigejo Ginto, automobilis. Susimetu savo kuklų inventorių ir pirmyn į keltą. Kitoje pusėje – vos pavažiavus pasitinka postas su ganėtinai linksmu policijos pareigūnu, kurio pagalba sumokėję ekologinį mokestį judame toliau. Net nepastebėjau kaip pravažiavome Juodkrantę, Nidos žiburius ir atsidūrėme prie Lietuvos pasienio užkardos – apsimiegojęs pasenietis pažiūrėjęs pasus palinki gero kelio. Štai ir kaimynai rusai – jų patikra rimtesnė - 3 kioskai, kuriuose pažiūri automobilio bagažinę, pasų patikra ir automobiliukas skrieja tolyn link ,,Morskoje“ kaimelio, kuriame bus mūsų dislokacijos vieta. Kraunamės amuniciją ir judame marių link, ten jau laukia buranas (sniego rogės), kurių pagalba pasiekiame savo žūklės vietą, iki kurios nei daug nei mažai - 6 kilometrai. Kagi, pirmoji mano eketė užsienyje – štai ir...... ne kibimo joje nesulaukiau, pirmoji eketė laimingesnė buvo Gintui, o ir ešeriukas, svėręs kilogramą, pakelė nuotaiką ir tai buvo tikrai gera pranašystė. Jau antroje skritulio formos balutėje pagaunu savo pirmuosius tos dienos laimikius, net nepastebiu kaip gręžiu ketvirtąją, aštuntąją ir dvidešimtąją eketėlę ir beveik kiekvienoje iš jų pakliūna vienas - du dryžuotieji, kurių svoris svyruoja nuo 300 gramų iki 1 kilogramo. Kelionė tęsiasi, ir kaip sako mano kolega Gintas - ,,rasim būrį tada bus smagu“, o man ir be to jau šypsena per ausis vyniojasi, rogėse spurda desėtka didžiaburnių velnių ryjikų.... staiga netik sargelis, bet ir visa meškerytė palinksta. Kertu !!!! Tuštuma - nei velnio, nei laimikio. Širdis – ką širdis, rankos dreba. Rišu naują velniūkštį ir merkiu tikėdamasis, kad tas monstriukas dar ten – dugne laukia mano kabliuko, deje jo ten jau ir pelekai ataušę.... ech gaila. Einu toliau. Kaip sakant ,, ieškau būrio“, ir ką jūs manote, štai jis ,,būrys“. Velniukas nespeja pasiekti dugno, o sargelis jau virpa. Kertu - yra! Žuvis kaip išprotėjus, godžiai griebia mūsų siūlomus masalus. Gintas suprakaitavęs šokinėja aplink eketę ir ešeriai vienas po kito gula ant ledo, mažesni nei tris šimtus gramų tuoj pat keliauja atgalios į marių platybes. Mano meškerytė vel palinksta. Kertu – yra! Kažkaip įdomiai spurda žuvis kitame valo gale, o ir per eketę lyst lauk nelabai nori – truktelnu stipriau, o vienu metu velnioką pagriebė du ešeriai. Matau Gintas irgi patenkintas lupa iš eketės vienu metu užkibusius du gražuolius. Taip tai tikrai būrys ir nežinau kiek mes ten būtume dryžašonių prigaudę, bet kur buvęs kur nebuvęs išdygo vietinis rusiokas. Kaip dauguma turbūt žino kaip buna ,,patrauk koja gręšiu skylę“, sakyčiau gręžk, kiba gaila, bet ne kokia dvidešimt. Kadangi jis gaudė kokia tai blizgute, o ne velniuku, taip jam ir nepavyko pagauti nei vieno ešeriuko. Nesupratę, kas darosi, dingo, ir mūsų surastieji būriai. Kagi kylam ir keliaujam tolyn. Kažkur tolumoje matau dėdė Gintas kabliu mosuoja ir dar nespėjus man prišokuot iki jo ant ledo pasideginti atsigula kone tris kilogramus svėrusi vėgėlė. Didelės šypsenos apimtas Gintas maloniai pozuoja mano objektyvuj. Taip besismaginant ir ant ledo guldant rusiškuosius plėšrūnus atėjo ir vakaras. Tolumoje pasirodė maža švieselė ir artėjo vis didėjantis burzgimas. Vos kelis kart spėjus tymtelt velniuką, buranas jau stovėjo prie mūsų kojų. Iš kitos sąngrūdų pusės pasirodė ir kiti mūsų kolegos iš Lietuvos. Pagal patenkintus veidus dar nepakalbėjus buvo galima spręsti apie vykusią žūklę. Kraunamės gausius laimikius ir ekipiruotę ir transportą, bei pajudame kranto link. Pakeliui sutinkame kaimynus rusus, kurie keliauja namolio nešini vos keletu ešeriukų, o ir tų dydis toli gražu neprilygsta mūsiškių. Kaip bebūt keista - septynis kilometrus keliaujant atgalios ant ledo nemačiau nei vienos šiukšlytės – manau mūsų stintautojam tikrai būtu galima pasimokinti, kaip palikti po savęs švarų ledą.

Pasirodo yra dar žuvingų vietų, ir tai ranka pasiekiama – gaila, kad legalių brakonierių žvejybos įrankiai neleidžia tokiai nuostabiai žuviai kaip ešerys atplaukti į mūsų pusę pasmaguriauti stintomis..........


Pirmos dalies pabaiga


Nei žvyno nei....
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Paskutinis taisymas: 2011-03-01 10:06 nuo ZIUPKA.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: aras, Pelekas

: ZIUPKOS Geras blog, as 2011-03-03 15:50 #8828

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Antra dalis :daina:

Ten gyvena EŠERYS

Nors kovas ir laikomas pavasario mėnesiu, tačiau šiemet jo pradžia buvo tikrai šalta ir nepavasariška.
Nusprendę atsisveikinti su žiema ir uždaryti sezoną, pasirinkome bene žuvingiausią vandens telkinį - Kuršių marias. Gaila, jog dėl valdžios vyrų priimamų įstatymų, Lietuvoje pagauti žuvį darosi vis sunkiau ir vis daugiau meškerės brolių vyksta jos gaudyti į svečias šalis.
Nors sinoptikai bandė nuteikti, kad žvejybai numatyta diena bus šilta ir saulėta, rytas, o tiksliau antra valanda nakties, buvo priešiška jų pranašavimams. Išėjus iš namo laiptinės, pasitiko nykščio nago dydžio snaigės. Galvoje pralėkė mintis ,,nekas, kelionė tolima, o nuvykimo laikas paskaičiuotas geram keliui“, tačiau pasiekus Užliedžių benzino kolonėlę, snaigių prošvaistėse pradėjo matytis žvaigždelės ir nuvažiavus vos penkiolika kilometrų nuo Kauno, danguje pasirodė broliukas mėnuliukas. Su mėnulio pasirodymu termometro skaičiukai pradėjo byrėti žemyn.
Kelionė į žuvėdrų sostinę užtruko pora valandėlių, o likus iki perkėlos keliems kilometrams mane pasitiko krūvos krintančių snaigių. Antra kartą pagalvojau - ,,sinoptikai melagiai“. Prie kelto kolegos klaipėdiškiai ramino, jog oras antroje dienos pusėje turi pasitaisyti. Po nepilnos valandėles jau stovėjome pasienio poste ir laukėme savo eilės praeiti pasų kontrolę, kadangi buvo savaitgalis ir vykstančių žvejoti į Karaliaučių buvo tikrai nemažai.
Ant kranto mus pasitiko pikti ir tamsūs debesys, kuriuos jūros link vijo stiprokas vėjelis. Belaukiant transporto priemonės (kurios teko laukti kone dvi valandas), kur buvus, kur nebuvus pasirodė sesutė saulutė. Šįkart, pasak mūsų žūklės gido Ginto, ešerys pasitraukęs nuo kranto, todėl vyksime vienuolika kilometrų į Kuršių gilumą. Apie dešimta ryto mūsų devynių žmonių ekipažas pasklido po Kuršmarių platybę ešerių bejieškant. Pradedu mosuot meškeryte virš pirmos, antros, trečios eketėlės.... Tuščia. Galvoje sukasi mintis, jog vietos, garsėjančios žuvingumu ir puikiu jos kibimu, negali būti tokios tuščios, kad ir kokia stipri būtų oro permaina. Bandau ketvirtąją snieguotąją eketėlę, deje ir joje nieko. Tolumoje matau broliukus žvejus, kurie irgi laksto bejieškodami žuvies. Bandau gręžti penktąją eketėlę, deje, nerandu vandens, kadangi per naktį privertė tiek sniego, kad nelabai matosi kur ledas pakeltas nuo po apačia slinkusių ledų. Tenka gręžti bet kur. Paėjęs penkis žingsnius į šalį, bandau vėl.... Vėl nerandu vandens. Suku trečią, vėl sausa, jaučiu kaip prie nugaros pradeda klijuotis norfino apatiniai nespėdami sugerti prakaito. Eičiau toliau, bet širdis kažką jaučia, čia turi būt. Suku vėl, tik priklaupęs maždaug metro gylyje nuo ledo paviršiaus randu vandenį, kuris kliūsteli ir užpildo sausąją eketėlę. Leidžiu į penkerių metrų gylį savo juodąjį velniūkštį ir bandau suvilioti pirmąjį dryžuotąjį. Jau bene ir buvo atsibodę ir akimis pradėjau ieškoti naujos vietos, kur turėtų būt plėšrūnų, tik žiūr palinko sargiukas - tympt yra, išvynioju, o ten ešeriukas sulyg mobilaus telefono ilgiu. Pažiūriu jam į akis ir metu atgal į eketę. Po kibimo širdis sudrebėjo, tačiau tai nebuvo toks ešerys, kurio aš atvažiavau. Leidžiu velniuką į ledinį vandenį, ir net nespėjus jo tymptelt, sargelis vėl linksta. Ant ledo gula pirmasis dryžuotasis. Štai ji - auksinė eketė! Ant ledo vienas po kito gula tikrieji ešeriai. Du kartus pakabinu po du ešerius vienu kartu. Pasikviečiu Gintą ir su plačia Lietuviška šypsena žiūriu kaip Gintas ieško vandens. Chi chi... jam vanduo pasirodo turbūt penktoje ar šeštoje eketėje, tačiau tik radęs vandenį ir jis ant ledo pradeda guldyti dryžuotuosius velnius.
Kur buvę, kur nebuvę pasirodo keli ruseliai, kurie vėl, kaip ir praeitoje žvejyboje, bėgioja aplink ir tuščiai gręžioja eketes baidydami žuvį. Kaip ir reikėjo tikėtis, po penkiolikos minučių „ešerių ir pelekai atvėso“. Nieko nepadarysi, mes tik svečiai, o jie tų vandenų šeimininkai.
Ta auksinė eketėle davė keturiasdešimt tris ešerius ir nežinia kiek dar būtų, jeigu būtų... Kylam ir einam tolyn. Išgręžtų ekečių skaičius pasimeta galvoje, o ešerių kaip nėr, taip nėr. Praėjus kokius keturis kilometrus į kuprinukę įmetu vos tris dryžuotuosius. Po truputį atsisako ir rankos ir kojos, į galvą lenda mintis ,,čia žuvies nėra“. Prisėdu, išsitraukiu lašinukų, svogūnėlį ir kramsnodamas beldžiu į dugną, tarsi prašydamas Neptūno pagalbos. Po penkiolikos minučių keliu savo masalą iš dugno nusprendęs eiti toliau, bet iškėlęs pamatau, kad jis susipynęs. Atpinu ir pagalvoju ,,tiek laiko dugne kėliau dulkes – nejaugi niekas neatplaukė į jas pažiūrėti“. Leidžiu atgalios - viens, du, trys - op!!! Meškerė sulinko, bet nekyla, praėjus turbūt kelioms sekundėms (nors man atrodė amžinybė), valas apačioje pradėjo judėti. Kažkur dingo nuovargis ir prasidėjo mano šokis apie eketę. Sniego platybėse ieškau Ginto, jis turi kablį. Kol jį prisišaukiu žuvis snukiu beldžiasi į eketės dugną. Nežinau kaip, bet manau, kad Neptūnas spiria plėšrūnui subinėn ir šonais brozdindama eketės kraštus ji šauna ant ledo. Marmurinė dviejų kilogramu gražuolė guli ant ledo.
Kaip paaiškėjo, vėliau, tą dieną, mūsų ekipažo buvo sugautos šešios vėgėlės ir visos ne mažesnės nei pusantro kilogramo. Nuostabi plėšrūnė papozavus objektyvui keliauja į kuprinukę pabendrauti su beveik pusšimčiu Kuršmarinių gražuolių. Nusprendęs, kad gana vaikytis to, ko negali pagauti, pasuku susitikimo vietos link, pakeliui prasukdamas vieną kitą eketėlę, keliauju dviejų mūsų ekipažo kolegų link, kurie pasiliko toje vietoje, kur ryte kibo ešeriai, ir kaip pasirodo po vieną, po kitą susigaudė būrio likučius, nors jų laimikiai ir kuklesni - dvidešimt ir trisdešimt vienetų. Likus puskilometriui iki jų, susiduriu su storuoju ledo sluoksniu, ir vėl viena, antra, trečia, štai jis - vanduo! Tik velniukui pasiekus dugną - kibimas. Kertu - nėra! Vėl kibimas, vėl nėra. ¬ Trečias kartas nemelavo - yra! Tik spėjus pasiekti dugną - vėl yra. Riečiu ūsą ir galvoju ,,dabar tai jau bus - aš toli ir nieks manęs nemato“. Turbūt Neptūnui tas gobšumas nepatiko ir jau po ketvirtojo ešerio, kaip rankos mostu, ešeriai atsuko nokstančios vyšnios raudonumo pelekus ir nuplaukė, tik jiems žinoma kryptimi. Kaip pasirodė, tai buvo paskutinis tos dienos ir šio nuostabaus žvejybinio sezono uždarymo ešerys. Nors ir gerą pusvalanduką bėgiojau, gręžiojau ir tikėjausi, galiausiai pasidavęs per sangrūdas pasiekiau savo kolegas ir griuvau į pusnį pailsėti.
Belaukiant burano pasidalinome dienos įspūdžiais ir susidėliojome kitų metų žūklės strategijas. Nors tai priklauso nuo žiemos ir nuo valdžios vyrų sukeltos krizės padarinių, nekantriai lauksiu kitų metų žiemos sezono nuotykių...
Nei žvyno, nei uodegos!

PS. Keletas foto, is kitu zvejybu kirios neaprasytos.














Pabaiga. Db Laikuj esent pabandysiu apie Norvegija svajoniu krasta imest reportaziuka :)
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Paskutinis taisymas: 2011-03-03 15:51 nuo ZIUPKA.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: aras

: ZIUPKOS Geras blog, as 2011-03-21 20:58 #11319

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Norvegija - svajonių kraštas

Kiekvieno lietuvio svajonė - nuskandinti masalą į nežinomas Norvegijos fiordų gelmes. Kiekvienais metais vis daugiau mūsų kraštiečių išvyksta ne tik uždarbiauti, bet ir pabandyti suvilioti didžiają ledjūrio menkę, o kai kuriems pavyksta susikauti su didžiąja tų kraštų žuvimi halibutu – mūsuose vadinamu uotu. Ir aš nesugebėjau atsispirti tai pagundai, todėl pabandysiu trumpai aprašyti savo dešimties dienų kelionę į Norvegijos Šiaurę - didžiųjų menkių žvejybą ir nuostabių vaizdinių kraštą.
Prieš pusę metų užsakyta kelionė, atrodė neįmanoma sulaukti tos dienos. Ir kada gi ji ateis? O žiūr ir jau laikas krautis meškeres, galąsti kabliukus. Paskutinė savaitė – visur bėgi kaip akis išdegęs, pradedi iš tūpčiojimo nebežinot ką daryti ir pirkinėti visokius nebūtinus dalykėlius, kiekvieną dieną perdedant viską iš vienos vietos į kitą. Pagaliau ateina ta diena, kai po langu stovi namelis ant ratų ir visi trypčioja aplink kraudami daiktus. Galvoje sukasi mintis, ar šitas „patefonas“ atlaikys tokią kelionę? Vėlyvą popietę pajudame iš laikinosios sostinės - Kauno. Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaizdus galime išvysti ir savo kieme, visi sėdame prie stalo ir netrukdome kolegoms vairuoti. Dar nepalikus Lietuvos, saulė jau slepiasi už horizonto. Palinkėję viens kitam saldžių sapnų, sugulame nusnausti.
Rytą pažadina žuvėdrų klyksmai. Stovime eileje prie kelto. Keliamės keltu į Suomiją. Kodėl Suomiją? O gi labai paprasta - keltis į Švediją 14 valandų, o į Suomiją tik 2 valandos, kadangi važiuojame į šiaurę, prarandame tik 100 kilometrų, bet sutaupome 12 valandų. Nespėjus apeiti visų kelto kampelių, švartuojamės Suomijoj. Vakarykščius vairuotojus keičia kiti, ir vėl kelionėn. Septyni šimtai kilometrų prabėga kaip 3 valandos, tik keista vėl saulė leidžiasi. Suomijoj oras daug vėsesnis. Mes vykome balandžio 21 d. Lietuvoje jau vos ne visas mėnuo kaip visi laiko rankose plūdines, Suomijoje visi vandens telkiniai užšalę ir ant keleto iš jų teko matyti žvejojančius suomių žvejus. Pervažiavus kažkokį upeliuką stovi ženklas „Sweden“, kuris reiškia, kad jau kirtome sieną. Na ką gi, atėjo eilė ir mums su partneriu pavairuoti. Gavau puikų partnerį Marių, o gi jis dar ir mano brolis. Namukas ant ratų švilpia Švedijos tundra, augmenija vis skurdėja ir žemėja. Pasirodo pakelėse pirmosios baltos kurapkos, beginėja balti kaip sniegas zuikučiai. Pravažiavus apie du šimtus kilometrų, pasirodo pirmieji elniai, kurie vaikštinėja keliu kaip vietiniai gyventojai. Naktis – nu kokia naktis? Kaip temo, taip temsta, o laikrodis rodo 3 valandą nakties, o šiesu. Marius staiga spaudžia stabdžių pėdalą ir užsuka į stovėjomo aikštelę. Visi miegančiais veidais dairosi, kas čia bus? O gi Poliarinis Ratas, žymė kirsta, rūkstame toliai.
Su kiekvienu kilometru artėja svajonių šalis - Norvegija. Pradeda šviesėti ir iš rūko pasirodo pirmieji kalnai. Vaizdai pasakiški. Šiaip taip pasipildę kuro atsargas ( visą gold), Švedijoje priimama tik septintoje degalinėje, nors kaip pasirodys tik pas švedus taip ir būna, nes Suomija, Norvegija, Estija – visur viskas tvarkoj, jokių problemų. Patarimas – vežkitės atsargai kuro, nes gali kelionė baigtis miškuose. Sustojame įkvėpti Švediško kalnų oro, tačiau tarp kalnų traukia tokia vėjo srovė, kad per pora minučių išblaško visus miegus ir pabraidę pusnyse, kurios vietomis siekia ir tris metrus šokame atgal į savo apartamentus. Praraitoję apie penkiasdešimt kilometrų pamatome Norvegijos sieną. Keista nei vieno muitininko – važiuojame kaip važiavę. Galų gale nuovargis padaro savo ir griūnam į lovas pamiegoti, kylant ir leidžiantis nuo kalno net ausis užgula, širdis vis stipriau kalena, pradeda galvoje šmeščioti mintys – kaip reikės traukti tą banginį, kurio visi tikimės.
Po kokių tai niekingų šimto kilometrų (atėmus miegą), pasiekiame galutinį tašką - štai jis miestelis Steigenas. Po penkių minučių matome savo namukus. Prie namukų mus pasitinka visada su šypsena norvegas. Maloniai paspaudžia rankas ir pakviečia prisiregistruoti. Kol vieni registruojasi, kiti iškrovinėja amuniciją, o jos patikėkit daug, tikrai daug. Kur buvęs, kur nebuvęs Marius man įteikia valties raktelius, ir atsikandę to, kas po ranka papuolė, šokame į laivelius. Galingais varikliais skrodžiame tamsius vandenis, širdis daužosi kaip išprotėjus. Išplaukiame į plačiuosius vandenis, meškerė rankose, echolotas rodo 125 metrų gylį. Pastatau valtį skersą ir duodu signalą gaudyti didžiuosius Norvegijos Monstrus. 500 gramų pilkeris keletą minučių lekia žemyn, kol sukibirkščiuoja atsimušes į kietą kaip uola dugną. Pasirodo ir mūsų kolegos kitame laivelyje, kuriame vairą sukinėja mano bratka Marius. Sustojame per šimtą metrų vieni nuo kitų ir laukiame, kas pirmasis sušuks. Jau yra aname laivelyje - matosi palinkus meškerė. Marius po neilgo pumpavimo į laivą įverčia vėgelę. Mes neatsiliekame. Mano tėvukas Raimundas, plaukęs mano irkluojamame laive, parietęs ūsą lupa lingą (pasak Rimiškio - molvą). Mano meškerė ir palinksta, kertu – nėra. Vėl dugnas, vėl linksta-, ketru - vėl nėra – taip kartojasi penkis ar šešis kartus, kol galų gale anam 0,41 valo gale pajaučiu stiprius smūgius, nors gylis 155 metrai, smūgiai jaučiasi puikiai. Švilpdamas į paviršių, šauna dar vienas lingas, nors ta žuvis užauga ir iki 50 kilogramų. Man trijų kilogramų lingas atrodo tikras monstras, kaip vėliau pasirodė, tai buvo didžiausias lingas pagautas mūsų šešių dienų žvejyboje. Pasigavę po keleta vėgelių, kurios bus mūsų vakarienė, savo ekipaže nutariame plaukti ieškoti menkių.
Vietos naujos, o ir žemėlapiui patyrinėti nebuvo laiko, nes išplaukėme tik antrą valandą dienos. Ilgai negalvoję, mauname link tolumoje stūksančių uolų. Kažkokiu stebuklingu būdu sugebame iš 100 metrų gylio užplaukti ant 26 metrų gylio kalnelio, kuris driekiasi 50 metrų. Pastačius laivą, dugną pirmasis suranda mano tėvukas Raimundas. Du timptelėjimai - OOOP!!!!!. Žuvis stipriai priešinasi, tačiau gylis nesiekia 150 metrų, o dešimties metrų gelmėje jau galima įžiūrėti du baltus pilvus. O gi dvi gražuolės menkės - du ir trys kilogramai. Kitame laivuko gale, sėdintis kolega Genadijus, patenkintas parpumpuoja beveik keturis kilogramus sveriančią gražuolę, jo uždėtas milžiniškas guminukas nespėjo pasiekti dugno ir buvo prarytas belekiant žemyn. O kur aš? O aš čia įsikibęs į pagalį irgi lupu savo pirmąją margašonę norvegišką menkę. Per porą valandėlių pasukinėję sugavome apie trisdešmt menkių, iš kurių mažiausia svėrė du kilogramus, o didžiausia - beldėsi ir penkių kilogramų ribą. Nusprendžiame, kad šiam vakarui užteks, kubilas pilnas žuvies. Artėjame prie kranto. Šypsenos stumia ausis į pakaušį, nosys aukštai pakeltos.
Ant tiltoko pasitinka kiti Lietuviai. Vėliau parplaukia ir kolegos Lenkai, kurių kubile guli dvi menkutės tarp dviejų trijų kilogramų, o netrukus grįžta kitas lenkų ekipažas parsiplukdęs vieną apie septynis kilogramus sveriančią menkę (nuostabi didžiagalvė, bet tik viena per visą dieną). Prasideda žuvies operavimas. Visos iki vienos menkės prarijusios tiek, kad atrodo tuoj susprogs skrandis, ir kaip susitarusios skrandžius pripildę krabukais. Gal ir pas mus būtų tokių gražuolių, bet...
Kol mes tvarkome žuvį, kitas ekipažas jau savo laimikius čirškina keptuveje. Vos įžengus pro duris, iki žemęs tįsta seilės. Susidžiovę bangose pašlapusius rūbelius, sėdame pirmąjai vakarienei. Karti degtinėlė, karti, nors po gero šimtgramio nuovargis padaro savo ir akimis visi pradeda ieškoti lovų. Susidėlioję rytdienos planą ir keltis ketvirtą valandą dienos, sugriūname į lovytes, ale jos tikrai minkštos. Dar valandėlę pasivartau ir mintyse nusipaišau nuotrauką su dvidešimties kilogramų žuvimi, kurią ryt pagausiu, pasineriu į sapnų pasaulį.......

PS. nuotraukas sumesiu apačioje.
































Pabaigai keletas laimikių foto.















Ačiū už kantrybę :bye:
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Paskutinis taisymas: 2011-03-21 21:58 nuo ZIUPKA.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

: ZIUPKOS Geras blog, as 2011-06-12 20:13 #19282

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Svajonių kraštas Norvegija. 2011 metų sezonas.


Atėjo ilgai laukta diena – kelionės diena. Ankstyvas rytas kieme 12 žmoniu kraunasi daigtus į kemperius ir pirmyn i Ryga. Pakeliui sustojimas pas Rienka ir tolyn link braliuku Latviuku. Turbut nėr malonesnio jausmo žvejo dūšiai kaip vykimas į žvejybą. Štai ir Latvija – keliai gerokai blogesni nei mūsu, bet visų mintyse žvejyba ir kova su svajonių laimikiu. Po trumpo bilietų ir dokumentų patikrinimo mes jau kelte ROMANTIKA. Iki Stokholmo 16valandų poilsio ir žūklės strategijos dėliojimų. Ryte jau mūsų komanda stovi ant denio ir visi grožimės šimtais nuostabių Švedijos pakrantės salelių. Iki žūklės vietos nuo Švedijos širdies 1000km. Pasikeisdami visi spaudinėjam greičio pedalą ir dairomės i nuostabią gamtą , briedžiai – elniai - balti kiškiukai – didele paukščių įvairovė. Nepilna para ir pasirodo baltos Norvegijos kalnų viršūnės (penas sielai ir akim) Dar kelios valandėlės ir mes jau dumiam fiorduko pakrantėmis iš kurio išplaukia keltas nuplukdysiantis mus į Vegos salą, kurioje ir bus musiu baziukė . Norvegijos pakrantė pasitinka tikru tiem kraštam būdingu oru – lietumi ir stipriu vėju. Šoninis vakarų vėlas siubuoja keltą taip, kad vaikštant reikia laikytis už bortų, tačiau noras žvejoti užgožia viską ir po 45minučią visi jau myndome Vegos salos akmenuotąją pakrantę. Po šilto šeimininko pasitikimo ir stipraus raunkos paspaudimo kraunamės daigtus vis apsižvalgydami per petį ar nerimsta vėjas. Dėja pirma diena praėjo krante su skania ant griliuko kepta vištiena ir nedideliu kiekiu viskiuko. Rytas (rytas nesiskiria nuo dienos, kadangi nesutemsta visa parą) pasitinka su lietumi – tačiau vėjas jau nurimes ir nekantraudami šokam į laivelius ir šturmuojam dar nepažintus vandenis. Echolotai jau ant pirmuju kalneliu rodo masę žuvies, tačiau žuvis į masalus nekreipia dėmesio ir tenka jieškoti toskios vietos kur žuvis alkana ir rodytu mūsų masalam bet kažkokitai interesą. Tačiau vėjas nurimsta visiskai ir esant 0 dreifuj žvejoti darosi sudėtinga. Pamažinus sistemėlės dydį ant kablio viena po kitos veriasi saidos 300-900gr. Tačiau tai nėra ta žuvis kurios mum reikia nors ir pasiemam 20vienetu pasirukinimuj prie lietuviško alučio. Nusprendžiam nebevargti ir plaukt namo papietauti. Visi pamatę mus nusprendžia daryti tą patį. Papietavę ir užmarinavę žuvį vėl supamės Norvegijos pakrančių vandenyse. Prasidėjus potvyniui ir laikrodžio rodyklėm perkopus 1val nakties žuvies kybis suaktyvėja ir i dėžes gula 2-5kg sveriančios žuvys. Mažesnes tenka paleidinėt, kadangi su kiekviena diena žuvies kiekis ir dydis vis didėja. Taip diena po dienos laimikiai pradeda stambėti ir buvusios nuo 2 iki 5kg žuvys pradeda keliauti atgalios,o dežes su kiekviena diena puošia vis stambesnės žuvys. Vaizdo ir to neapsakomo malonumo nei foto nei filmuota medžiaga neperteikia.






















Pirmos dalies pabaiga.
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: AudriusM, Gedas, Lydeka, Dalius. Kaunas, Dolcas

: ZIUPKOS Geras blog, as 2011-06-20 16:02 #20410

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
ZIUPKA parašė:
Svajonių kraštas Norvegija. 2011 metų sezonas.


Atėjo ilgai laukta diena – kelionės diena. Ankstyvas rytas kieme 12 žmoniu kraunasi daigtus į kemperius ir pirmyn i Ryga. Pakeliui sustojimas pas Rienka ir tolyn link braliuku Latviuku. Turbut nėr malonesnio jausmo žvejo dūšiai kaip vykimas į žvejybą. Štai ir Latvija – keliai gerokai blogesni nei mūsu, bet visų mintyse žvejyba ir kova su svajonių laimikiu. Po trumpo bilietų ir dokumentų patikrinimo mes jau kelte ROMANTIKA. Iki Stokholmo 16valandų poilsio ir žūklės strategijos dėliojimų. Ryte jau mūsų komanda stovi ant denio ir visi grožimės šimtais nuostabių Švedijos pakrantės salelių. Iki žūklės vietos nuo Švedijos širdies 1000km. Pasikeisdami visi spaudinėjam greičio pedalą ir dairomės i nuostabią gamtą , briedžiai – elniai - balti kiškiukai – didele paukščių įvairovė. Nepilna para ir pasirodo baltos Norvegijos kalnų viršūnės (penas sielai ir akim) Dar kelios valandėlės ir mes jau dumiam fiorduko pakrantėmis iš kurio išplaukia keltas nuplukdysiantis mus į Vegos salą, kurioje ir bus musiu baziukė . Norvegijos pakrantė pasitinka tikru tiem kraštam būdingu oru – lietumi ir stipriu vėju. Šoninis vakarų vėlas siubuoja keltą taip, kad vaikštant reikia laikytis už bortų, tačiau noras žvejoti užgožia viską ir po 45minučią visi jau myndome Vegos salos akmenuotąją pakrantę. Po šilto šeimininko pasitikimo ir stipraus raunkos paspaudimo kraunamės daigtus vis apsižvalgydami per petį ar nerimsta vėjas. Dėja pirma diena praėjo krante su skania ant griliuko kepta vištiena ir nedideliu kiekiu viskiuko. Rytas (rytas nesiskiria nuo dienos, kadangi nesutemsta visa parą) pasitinka su lietumi – tačiau vėjas jau nurimes ir nekantraudami šokam į laivelius ir šturmuojam dar nepažintus vandenis. Echolotai jau ant pirmuju kalneliu rodo masę žuvies, tačiau žuvis į masalus nekreipia dėmesio ir tenka jieškoti toskios vietos kur žuvis alkana ir rodytu mūsų masalam bet kažkokitai interesą. Tačiau vėjas nurimsta visiskai ir esant 0 dreifuj žvejoti darosi sudėtinga. Pamažinus sistemėlės dydį ant kablio viena po kitos veriasi saidos 300-900gr. Tačiau tai nėra ta žuvis kurios mum reikia nors ir pasiemam 20vienetu pasirukinimuj prie lietuviško alučio. Nusprendžiam nebevargti ir plaukt namo papietauti. Visi pamatę mus nusprendžia daryti tą patį. Papietavę ir užmarinavę žuvį vėl supamės Norvegijos pakrančių vandenyse. Prasidėjus potvyniui ir laikrodžio rodyklėm perkopus 1val nakties žuvies kybis suaktyvėja ir i dėžes gula 2-5kg sveriančios žuvys. Mažesnes tenka paleidinėt, kadangi su kiekviena diena žuvies kiekis ir dydis vis didėja. Taip diena po dienos laimikiai pradeda stambėti ir buvusios nuo 2 iki 5kg žuvys pradeda keliauti atgalios,o dežes su kiekviena diena puošia vis stambesnės žuvys. Vaizdo ir to neapsakomo malonumo nei foto nei filmuota medžiaga neperteikia.






















Pirmos dalies pabaiga.

Svajonių kraštas Norvegija. 2dalis.

Taip nepastebimai ir praėjo pirmos 7 žvejybos dienos. Kadangi menkės kibo kaip isproteję visi ėmėsi plano B ir pradėjo medžioti egzotiką, arba rekordinius egzempliorius. Kaip jau minėjau su kiekviena diena žuvų skaičius dėžėse mažėjo, bet dėžiu tūris nesikeitė. Kadangi turėjome autoklava-greitpuodį tai dalis laimikio pateko į stiklainiukus, kita dalis į rukyklą, o patys riebiausi gabaliukai buvo kepami ant griliuko ir valgomi su folijoje keptomis bulvėmis. Už lietuviškos degtinėlės buteliuka bazės šeimininkas visus pavaišino jūros paukščių kiaušiniais, kurių kaip pats pasakė 1vnt kainuoja 4,5euro.
Pagrindiniai masalai:

Pirmomis dienomis puikiai pasiteisino mėlyna spalva ir nepriklausomai ar tai buvo pilkeriukas ar tvisteriukas menkės visą dėmesį kreipdavo pagrinde į tokiomis spalvomis išmargintus masalus, o mūsų kolegos iš kito namelio, balionelio pagalba paprastus pilkerius paversdavo mėlynais, kadangi jų arsenale tokios spalvos neatsirado.

Paskuj eksperimentuojant ir kaitaliojant masalus, žuvys puikiai pradėjo imti ryškiai raudonus masalus arba didžiuosius 23-25cm guminukus žalia - juoda spalva.

Buvo pagautas 1 uotukas svėręs apie 4-5kg, tiesa buvo užkibęs ir gerokai didesnis, tačiau kitame ekipaže plaukęs kolega parsivežė tik pusę meškerės, o prisiminimai buvo labai trumpi:

Sėdžiu gaudau – kažkas užkibo 15-12metrų po valtim gylyje ir nesuprantama jėga truktelėjo vala po valtim. Taip vaikinukas jėgos turi, bet kam ta jėgą naudot meškerės stabdžio užveržimuj niekaip nesupratau. Nu atsitiko neišvengiama..... Rankose liko tik meškerės strogalis.

Dar nemažai ir ganėtinai stambių menkių buvo sugauta gaudant zubatkes (vilkus) ant saidos mėsos. Jei atvirai negaliu pasakyt, kad kažkokius masalus kitais metais paliksiu namuose, o kažkokių pirksiu daugiau. Dieną pasitvirtinę masalai naktį nustodavo veikti nors praktiškai visą parą nesutemsta ir gaudėme nepriklausomai nuo laiko ,o stengėmės žiūrėti potvynius atoslūgius.

Mamau nuotraukos pasakys daugiau nei mano balbatonės.











Draugas iš suomijos atvažiavęs(atplaukęs savo laivu) paatostogauti i Norvegija su katinėliu.

Rukinant žuvį truputuka insikorėm į parduodama laivuka :blush:

Ech skani žuvytė - tik spurdėjo, o db jau ant lavos akmenuku



Šeimininkas su vaišėmis:

Po skanios vakarienės:







Pavalgom ir vėl....






Ir pabaigai graži sypseniukė iki sekančių metų Norvegijoje:


Kagi mieli kolegos - meškerėe broliai. Norėčiau pakviesti keliauti i Norvegija ir kitais metais, kiek žinau šiam momentuj bent pora šio tinklapio lankytojų kitais metais pabandys pagaut savo svajonių žuvį, jei norit prisidėti prašom rasykit i asmeninį tinklapio pašta arb e-pastu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Iki sekančio!!!!
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Paskutinis taisymas: 2011-06-20 16:09 nuo ZIUPKA.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: AudriusM, Dalius. Kaunas, ANRI, aras, Pelekas, vikis_s

: ZIUPKOS geras blog'as 2012-01-06 23:09 #39289

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Kaip sakoma ziema stebuklu metas - nusprendziau ir as sau iskresti stebukla is sausio menesi pabandyt suviliot dantytaja plesrune spiningu.
Kad vienam nebutu liudna nusprendziau zukle pasaidaryt tokia, kad butu galima ir pasisemt kazkokiu ziniu apie zvejyba ziema ir susitikt su draugais.
Apie pietus pasiekiu numatyta tiksla sedam i masiniuka ir uz keliu minuciu jau stovim uzsitaise toliasaude artilerija:

Apsitare budus kaip vilioti ziemos miegu snaudziancius lydzius sturmuojam nuo bangu pasiaustus vandenis ir atsuke snaigem ir lietuj nugara bandom sukuot banguojancias platybes
Pirmas pusvalandis kibimo neduoda todel pakeiciame zukles vieta ir jau po keliu minuciu pajuntu langva smugi, kuris baigesi lydzio naudai - kadangi gaudau pintu valu ir nelabai megstu naudot pavadelius lydeka nukanda mano slaptaji kozeri. Keiciam taktika ir dedam pavadeli, kad tos pabaisos tunancios dugne nustotu kolekcionuoti mano gumeskas. Po keliu minuciu meskeres virsune lynkteli ir anam gale pasijaucia vangus, bet sunkus smugiai. Po keliu akimirku lydzius guli ir puozuoja objektyvuj.


Pakeitus zukles vieta dar sulaukiu vieno kybio ir ant kranto suspurda kokiu 800gr dantytoji. Matosi, kad lydekaite gimus 2kartus, kadangi ant sonu like juos mininaites gilus randai. Lydekaitei pasiseka gimti ir 3-ciaji karta - lengvu uodegos mostu ji atsiduria ten is kur atkeliavus ir laukia sekanciu susitikimu. Pamosave spinigais apie 2valandziukes nusprendziame vejuota iskyla baigti. Sykart Kedainiu apylinkiu vandenys buvo svetingesni man nors ir Dolcas turejo keleta stuktelejimu per jo siulomus masalus.

Aciu vandenu seimininkuj Dolcuj ir kaip sakoma mes dar dainuosim :bye:
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

: ZIUPKOS geras blog'as 2012-01-29 22:07 #43569

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Daliukai :yes: :good: :good: :good:
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: AudriusM, Dalius. Kaunas, Maironis

ZIUPKOS geras blog'as 2013-04-27 22:47 #87065

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Likus keletai dienu pries nauja isvyka smagu prisiminti pernai metu kelione. Didelis Aciu Daliui uz ideta triusa. :10:
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

ZIUPKOS geras blog'as 2013-04-27 23:22 #87069

  • vitalka0130
  • vitalka0130 avataras
  • Offline
  • Pradedantysis
  • Prijauciantysis
  • Žinutės: 135
  • Gauta padėkų: 79
O, čia tai žvejyba :good:
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: TATA

ZIUPKOS geras blog'as 2013-04-28 08:51 #87075

  • TATA
  • TATA avataras
  • Offline
  • Pradedantysis
  • Zvejys-ligonis
  • Žinutės: 359
  • Gauta padėkų: 221
Uzskaitine rybalka :good: tik ta foto kur meile liejasi per krastus su menkysta netikra kazkaip tai...ir dar susimasciau kaip tokia menkysta anta feederio lupti butu............. :lol: :lol: :lol: galiu pasakyt tik tiek kad apturejo malonuma bahuriuks............. :good:
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

ZIUPKOS geras blog'as 2013-04-29 16:50 #87133

  • saulius67
  • saulius67 avataras
  • Offline
  • Žuvų siaubas
  • Žinutės: 3019
  • Gauta padėkų: 850
nu jo ,jai buciau zinojas kad ten tokios plaudos kimba tai ir as buc vaziaves
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

ZIUPKOS geras blog'as 2013-05-07 00:24 #87692

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Gaude senis lydi o pagavo :f:

Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: Dolcas, Metas, vitalka0130, zvejyskolia, mode, pasiklydes

ZIUPKOS geras blog'as 2013-05-07 06:12 #87694

  • saulius67
  • saulius67 avataras
  • Offline
  • Žuvų siaubas
  • Žinutės: 3019
  • Gauta padėkų: 850
saunuolis :good: tik kazko truputi patines ,tikriausiai klimatas poveiki daro :lol:
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

ZIUPKOS geras blog'as 2013-05-07 22:08 #87752

  • Dolcas
  • Dolcas avataras
  • Offline
  • Moderatorius
  • žuvys kaip ir moterys,jų nesuprasi
  • Žinutės: 8388
  • Gauta padėkų: 5932
saulius67 parašė:
saunuolis :good: tik kazko truputi patines ,tikriausiai klimatas poveiki daro :lol:

Tai Sauliau tokį svorį stenėdamas laiko :cheer:
Žvejoju,nes nemoku dirbti
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

ZIUPKOS geras blog'as 2013-05-07 23:57 #87757

  • ZIUPKA
  • ZIUPKA avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • SPYGA TAUKUOTA:D
  • Žinutės: 961
  • Gauta padėkų: 575
Del praitos foto Dolcas teisus darant 15 foto ant galo net sypsena jau sunku parodyt :f:

Siandien stipriai ventiliuoja todel svenciam :fishinggg: :kkk:

Dar papuole pora issimintinu laimikiu tikekimes ne paskutiniu abu buvo pagauti per 20min todel labai tiko pozavimui.
Tikekimes (bent pagal prognozes orai ryt vakare rims ir vel bus su kuo papozuot)... Iki
Kibo ir kibs - jei zvejosi:)
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: Arutis, baubas, ANRI, Dolcas, Metas, saulius67, zvejyskolia

ZIUPKOS geras blog'as 2014-08-05 21:56 #107871

  • Dolcas
  • Dolcas avataras
  • Offline
  • Moderatorius
  • žuvys kaip ir moterys,jų nesuprasi
  • Žinutės: 8388
  • Gauta padėkų: 5932
Gavau video ir foto medžiagos iš Ziupkos.Video nežiūrėjau, bet iš foto nelabai kas ir gausis.Bet kokiu atveju, kažkokį klipuką sukursiu.Čia šiųmetinė Tado žvejyba ir viena iš įspūdingesnių nuotraukų :)


Žvejoju,nes nemoku dirbti
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: Arutis, ANRI, pradinukas, donce999, pasiklydes, fanas, IvanTek

ZIUPKOS geras blog'as 2014-11-09 15:39 #108790

  • Dolcas
  • Dolcas avataras
  • Offline
  • Moderatorius
  • žuvys kaip ir moterys,jų nesuprasi
  • Žinutės: 8388
  • Gauta padėkų: 5932
Tado žūklė Norvegijoje :)

Žvejoju,nes nemoku dirbti
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Jums padėkojo šie nariai: AudriusM, donce999, Megėjas, Maironis, donatasx3, IvanTek

ZIUPKOS geras blog'as 2014-11-09 19:02 #108795

  • donce999
  • donce999 avataras
  • Offline
  • Mėgstantis pažvejoti
  • Ne visi broliai zvejai,bet visi zvejai broliai
  • Žinutės: 812
  • Gauta padėkų: 505
Jo grazu ir smagu tuoj Norvegijoj,as jau dvi savites kaip Norvegijoj,ir dar savaite busiu,bet pazvejot taip ir neuzteks laiko :evil:
NEVISI BROLIAI ZVEJAI,BET VISI ZVEJAI BROLIAI!
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Moderatoriai: Lydeka, Dolcas, Čebas
Puslapio sukūrimo laikas: 0.090 sekundžių

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Template Settings
Select color sample for all parameters
Red Green Blue Gray
Background Color
Text Color
Google Font
Body Font-size
Body Font-family
Scroll to top