Sazanas, arba laukinis karpis, pasižymi storu kūnu, kuris padengtas stambiais žvynais. Nugarinis pelekas ilgas, turi 16 – 22 šakotų spindulių. Žiočių kampuose yra 2 poros nedidelių ūselių. Ryklės dantys stiprūs, malamu paviršiumi. Šonai gelsvai auksinio atspalvio, pelekai tamsūs.
Sazano tėvynė yra gėlieji ir apysūriai vandenys, kurie priklauso Viduržemio, Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinams. Yra sazanų ir Amūro baseine bei Kinijoje. Dėl savo vertingumo ši žuvis ir jos kultūrinės formos (kultūriniai karpiai) yra žmogaus išplatintos po visą Žemės rutulį, išskyrus tik šaltąsias sritis.
Nuo 1953 metų sazanas yra aklimatizuotas ir Lietuvoje, Simno ir Obelijos ežeruose, taip pat įveistas ir Kuršių mariose. Galima tikėtis, kad ši vertinga žuvis netrukus užims svarbią vietą daugelyje mūsų ežerų, Nemuno žemupyje bei Kuršių mariose.
Sazanas yra lėtai tekančių ir stovinčių vandenų gyventojas. Pasižymi dideliu vislumu – stambūs sazanai produkuoja iki 1,5 mln. ikrelių. Nerštui palankiausia vandens temperatūra yra 18 – 20°, todėl neršia vėlai, kaip ir lynas. Auga greitai. Gali užaugti iki 1 m ilgio ir daugiau kaip 20 kg svorio.
Palankiose klimatinėse sąlygose ir geros mitybos (pvz., Ukrainoje) sazanas iki pirmosios vasaros pabaigos gali pasiekti net 200 – 500 g svorio, o iki antrosios vasaros pabaigos – net iki 1 kg. Lietuvoje sazanas neturi tokių palankių sąlygų, todėl auga mūsų šalyje žymiai blogiau.
Sazanas yra tipinga dugninė žuvis. Minta labai įvairiu maistu, kurį ima ne tik nuo dugno paviršiaus, bet ir rausia patį dumblą, iš kurio išrenka pasislėpusius trūklius ir kirmėles. Sazanas sugeba geriau rausti už karšį. Sazanai rudenį labai nutunka ir upių žiotyse dideliais būriais renkasi į duobes, visiškai nustoja maitintis ir apsnūdę praleidžia žiemą.