Gružlys.
Gružlio kūnas pailgas, apvalus, arčiau galvos kiek storesnis. Nugara tamsi, šonai šviesesni, su ryškiomis dėmėmis, papilvė gelsvai balta. Žvynai dideli, ploni ir netvirtai laikosi. Nugarinis pelekas aukštas, uodeginis – iškirptas. Nugarinis ir analinis pelekai su būdingomis tamsiomis dėmelėmis. Žiočių kampuose yra ūseliai.
Gyvena gružliai Europoje, Vidurinėje Azijoje, vakariniame Sibire. Lietuvoje gružlių užtinkama Kuršių mariose, upių srauniose vietose, rečiau pratekančiuose ežeruose. Gružliai yra dugninės žuvys, gyvena būriais, dėl savo spalvos sunkiai pastebimi. Mėgsta daugiau švarų vandenį, smėlėtą, žvirgždėtą dugną. Alkani gružliai puola grobį visu būriu, o sotūs yra labai atsargūs.
Dažniausiai aptinkami 10 – 15 cm, rečiau iki 18 cm ilgio ir iki 100 g svorio; literatūros duomenimis, pasitaiko iki 20 cm ilgio ir 300 g svorio. Ketvirtaisiais gyvenimo metais gružliai būna apie 10 cm ilgio. Minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, augaliniu maistu, žuvų ikrais, mėgsta pūvančią mėsą. Dauguma subręsta trečiaisiais metais, būdami 6 – 8 cm ilgio. Neršia gegužės – birželio mėnesiais. Patinai neršto metu darosi tamsesni, jų kūną išberia spuogeliai. Vislumas – 1000 – 3000 ikrelių. Ūkinės reikšmės gružliai neturi, bet mėgėjų mėgstami dėl skanios žuvienos.
Gružlys pradedamas žvejoti anksti pavasarį, vandeniui slūgstant, ir žvejojamas iki vėlyvo rudens. Gružlys geriausiai kimba švintant. Artėjant vidurdieniui, jis kimba mažiau, o po pietų, nuo 4 – 5 valandos, vėl pradeda geriau, tai trunka iki vėlyvo vakaro. Rudenį gružlys intensyviai kimba visą dieną. Gružlys mėgsta sraunų vandenį, vietas su smėlio ir žvyro ar molio dugnu, dažniausiai laikosi būriais sekliose vietose, žemiau rėvų, o jeigu srovė nestipri, tai ir pačiose rėvose. Gružlių pagaunama ir uždaruose vandenyse, ežeruose, jei tik vanduo yra pakankamai švarus ir yra intakų. Jie visuomet laikosi prie dugno.
Geriausia gaudyti lengva palaidyne meškere. Masalas – uodo lerva arba slieko gabaliukas. Būdinga, kad gružlys labai noriai ima sumaigytą slieką, kuriuo jau anksčiau buvo pagauta kita žuvelė, todėl patartina ant kabliuko palikti gabaliuką jau pakramtyto slieko. Masalas turi būti ne aukščiau kaip 5 cm nuo dugno. Žvejojama nuo kranto arba iš valties. Geresni žvejybos rezultatai būna jaukinant. Šiam tikslui žvejybos metu, iš valties, į dugną nuleidžiama trūklinė su trūkliais arba molis su sliekų gabaliukais kuris kartkartėmis pajudinamas. Tirpstant moliui, susidariusi drumzlina vandens srovelė iš tolo vilioja gružlius.
Gružlio žvejyba yra gera mokykla pradedantiesiems gaudyti palaidyne. Patyrę žvejai jį vertina kaip lengvai pagaunamą ir gerą masalą lydekai bei starkiui. Nepaisant mažo dydžio, gružlys smarkiai priešinasi, bet dažniausiai velkamas be didesnių sunkumų.
Gružlys gaudomas ir žiemą iš po ledo.
Gružlys – Gobio gobio, grundulys, gružas, guirė, kilbukas, rubuilis, zablys, žemgraužė, Gudgeon, Gründling, Пескарь, grundulis.