Ožka.

Pažinti šią įdomią žuvį lengva iš jos neįprastos išvaizdos. Nors tai ir karpinė žuvis, bet savo smarkiai riestomis į viršų žiotimis, suplotais šonais bei sidabrine spalva ji daugiau primena silkę. Krūtininiai pelekai labai ilgi. Šoninė linija vingiuota.

Užauga iki 60 cm, sveria iki 1 kg ir net daugiau. Vislumas – iki 100 000 ikrelių. Ožka neršia pavasarį, upės srovėje. Ikreliai vandenyje labai išbrinksta, neprilimpa prie dugno, bet pamažu yra srovės nešami upės žiočių link.

Lietuvoje ožkų yra Kuršių mariose ir žemutinėje Nemuno dalyje. Plaukioja jos daugiausia arti vandens paviršiaus. Minta smulkiais vandeniniais gyvūnais ir įkrintančiais į vandenį vabzdžiais. Savo papročiais jos primena aukšles. Ožka žvejojama šiltesniuoju metų laiku, dažniausiai museline. Viršutiniuose vandens sluoksniuose galima meškerioti ir lengvute plūdine. Masalu naudojami įvairūs vabzdžiai arba mažos, nago didumo, blizgutės. Gaudoma netoli nuo kranto. Ožkos mėgsta būriuotis, todėl vienoje vietoje jų galima pagauti bent keletą. Dažnai ožka ir neužkirsta užsikabina ant kabliuko. Užkirsta ožka labai nesipriešina ir lengvai išvelkama į krantą. Ožka jaukinama metant į vandenį duonos pluteles, grūdus ar vabzdžius.

Ožka – Pelecus cultratus, Ziege, Чехоня, Razorfish.