Dyglė.

Devynspyglė dyglė Lietuvoje yra žymiai retesnė negu trispyglė dyglė. Devynspyglė dyglė prieš nugarinį peleką turi daugiau laisvų spyglių. Jų būna 7 – 12. Šių dyglių nugara gelsvai žalsva arba melsva, pilvas žalsvai ar pilkai baltas, žuvų šonai išmarginti mažomis tamsiomis dėmelėmis. Pelekai pilkšvi. Devynspyglės dyglės kaip ir trispyglės įdomios veisimosi periodu – jų patinukai iš vandens augmenijos, pavyzdžiui iš dumblių, stato lizdus, kuriuos devynspyglių patinai stropiai saugo, o patelės deda ikrus. Lizdo saugojimas vyksta tol, kol išsirita jaunos dyglių žuvelės. Šios dyglės pakankamai pakančios užterštumui.

Devynspyglės dyglės žvejojamos kaip ir trispyglės dyglės. Jos taip pat auginamos akvariumuose.

Devynspyglė dyglė – Pungitius pungitius, Ninespine stickleback, Kleiner Stichling, Девятииглая колюшка,

Trispyglė dyglė.

Tai nedidelė žuvis, kurios kūno ilgis iki 11 cm, bet dažniausiai tik 5 – 6 cm. Ji pasižymi tuo, kad prieš nugarinį peleką turi 3 kietus dygius spindulius, nesurištus tarp savęs plėvele, be to, pilviniai pelekai pavirtę pora stiprių spyglių. Tiek nugariniai, tiek pilviniai spygliai gali laikytis statūs, bet žuvis gali juos suglausti.

Be šios žuvies rūšies, Lietuvoje užtinkama, nors žymiai rečiau, negu pirmoji, dar ir kita dyglių rūšis – devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius), kuri būdinga tuo, kad prieš nugarinį peleką turi 7 – 12 laisvų spyglių. Abi dyglių rūšys įdomios tuo, kad veisimosi periode jų patinukai iš vandeninių augalų, dažniausiai iš dumblių, darosi lizdus, į kuriuos patelės padeda ikrus. Šiuos ikrus patinai stropiai saugo, kol išsirita iš jų jaunos žuvelės.

Trispyglė dyglė yra labai gausi kai kuriuose, Lietuvos ežeruose, daug jos yra Neryje bei Nemune, taip pat ir Kuršių mariose. Žuvies ūkiui dyglė padaro daug žalos ne tik kaip kitų žuvų maisto konkurentas, bet ir naikina gerųjų žuvų ikrus ir persekioja jų jauniklius. Ši dyglė labai gausi ir Baltijos jūroje apie Palangą.

Dyglių taukai būdavo labai vertingi, jie buvo taikomi medicinoje gydant žaizdas ir nudegimus. Ši mažytė, sportiniu atžvilgiu neturinti vertės ir nereikšminga žuvelė daugelio žvejų gaudoma dar priešmokykliniame amžiuje naudojant masalu slieko gabaliuką.

Dygles galima žvejoti plūdine meškere su plūde arba be jos. Kabliukai – mažiausieji, masalas – gabaliukas slieko. Masalas turi gulėti dugne arba arti jo. Žiemą dygles galima gaudyti avižėle. Dyglė yra nebaikšti žuvelė, todėl skaidriame vandenyje, kai negilu, galima stebėti jos kibimą. Užkertama ir traukiama tuomet, kai nurijusi masalą plaukia į šalį.

Dėl savo mažumo dyglė yra menkavertė žuvis – žvejai galėtų ją naudoti nebent kaip masalą gaudant ešerius ar lydekas (kai kurie žvejai prieš tai nukerpa kietuosius spindulius), arba laikyti šaltavandeniuose akvariumuose kaip kambario puošmeną.

Trispyglė dyglė – Gasterosteus aculeatus, dygsnė, spyglė, stegė, tridagė, tridyglė, vilkutis, three-spined sticklebacks, Burnstickle, Dreistachliger Stichling, Колюшка трехиглая.