Šapalas.

Šapalo, kuris literatūroje kartais neteisingai vadinamas mekne, galva stora, kakta plati. Šonai apvalūs, baltos arba gelsvos spalvos. Žvynų kraštuose paprastai yra juodi taškeliai. Nugara apvali, tamsiai žalia, pilvas sidabrinio atspalvio. Poriniai ir analinis pelekai oranžinės spalvos arba raudoni. Nugarinis pelekas tamsus, atrodo lyg nupjautas, ir prasideda virš pilvinių pelekų vidurio. Uodeginis pelekas pilkas, palyginti trumpas, mažai iškirptas. Analinis pelekas apvalus. Burna didelė ir jos viršūnė viename lygyje su akies viduriu. Akys geltonos.

Užtinkama beveik visoje Europoje. Sibire ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje šapalų daugiausia užtinkama srauniose upėse, kur švarus vanduo, smėlėtas, akmenuotas arba molingas dugnas, pavyzdžiui, Žeimenoje, Merkyje, taip pat Nemune, Neryje, Kuršių mariose. Ežeruose daug retesni. Mėgsta seklumas, verpetus ir smarkią srovę: vengia užaugusių ir dumblingų vietų. Vietose, kur yra daug meknių, būna mažai šapalų, ir atvirkščiai.

Šapalai yra labai rajus. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiais, varlytėmis, naikina žuvų ikrus ir jauniklius. Jaunesni šapalai minta dar ir augaliniu maistu. Užauga šapalai iki 50—80 cm ilgio ir 4 kg svorio; literatūroje buvo aprašyta individų, sveriančių iki 8 kg. Dažniausiai pagaunami šapalai 30—40 cm ilgio. Subręsta šapalai turėdami apie 200 g svorio (ketvirtaisiais gyvenimo metais). Neršia gegužės mėnesį. Patelių vislumas — 100 000—200 000 ikrelių.

Žvejojamas nuo pavasario, pradėjus slūgti potvynio vandeniui, iki rudens. Pavasarį jis ima masalą neilgai, nes, artėjant nerštui, jis nustoja maitintis. Ypač gerai kimba tuojau po neršto. Šapalas yra labai godus ir masalą ima nuo aušros iki sutemų, vidurdienį ima kiek blogiau. Taip pat gaudomas ir šviesiomis naktimis arčiau krantų bei seklesnėse vietose. Šapalas mėgsta vietas su aiškia srove, švariu vandeniu, su smėlio, akmens ar molio dugnu. Jis meškeriojamas prie rėvų, srauniose seklumose, prie stačių krantų, žemiau užtvankų, prie vandens srauto ir vietose po nukarusiomis virš vandens medžių bei krūmų šakomis.

Šapalas meškeriojamas museline, spiningu, plūdine, palaidyne ar dugnine. Geriausia žvejoti museline. Pavadėlis imamas švelnus, masalas — karkvabalis, žiogas, ilgakojis uodas. Museline galima meškerioti visą dieną. Apsiniaukusiomis dienomis šapalą sėkmingai galima gaudyti spiningu. Masalas – įvairios nedidelės besisukančios blizgės. Plūdinei ir palaidynei masalas — sliekai, graužavirbos, maži gružliai, duona, varškė, musių ir uodų lervos, dėlės, moliuskai, apsiuvos, vėžiai ir kt. Masalas turi gulėti dugne.

Gerus rezultatus duoda šapalo jaukinimas. Šiam tikslui tinka sliekai, šutinti grūdai, musių lervos, apsiuvos, košė. Šapalas ima masalą labai staigiai. Paprastai masalą jis griebia įsibėgėjęs ir stengiasi greitai nuplaukti. Šapalas užkertamas stipriai, nes jo nasrai yra tvirti. Užkirstas šapalas iš pradžių kiek patampo masalą, o po to galvotrūkčiais metasi į šonus arba plaukia prieš srovę. Kartais jis mėgina pasislėpti arba net iššoka iš vandens. Pritrauktas prie valties ar prie kranto jis pakartotinai metasi į šonus, mėgindamas išsilaisvinti.

Šapalas – Leuciscus cephalus, Chub, Речният кефал, breitschädel, cavedano, голавль, головень, Döbel, jelec, turpa, cabot, chevaine, aitel, govali, cacho.

Pazistu sita "placiaburni"

Megstu ir as situos zuveliokus....labai azartiska ir sportiska ju zvejyba spiningu

Jau laukiu birzelio menesio, pasilgau sapalu zukles

Salatis parašė: Gyvenime esu pagavęs gal 2-3 šapaliukus netyčia :/

chrustik parašė: Dabar, kai susipažinai su Audriumi M, jų pagausi tyčia ir kokius 303.

Jėginė žuvis gaudymui,maistiniu atžvilgiu neimu, na dar parūkytą galima suragauti. Labai smagu nuo paviršiaus gaudyt, laukti ausei malonaus "bulbt"

Cia neblogas puslapiukas apie sapalus, tik nelietuviu kalba.

naklenie.pl/

baubas parašė:
Šapaliokai žinoma turi daug kaulų ir mėsytė nieko stebūklingo bet mano šeimininkė juos sumala, prideda dar visokiu pribumbasu ir gaunasi super kodletukai .
O sezono laukiu ir aš, kai tie chuliganai pradės vėl kibti. Gaila tik, kad Nemune, kiekvienais metais vis mažiau jų pasitaiko...na gal čia tik mano apylinkėse, o gal tikrai jų gerokai sumažėjo, nes vis dažniau vietoje jų pasitaiko meknės. Kažkas yra pasakes...jei šapalaudamas pagauni meknę, tai sulaukti šapalų vilčių lieka nedaug....

Tai gal sapalai pasitrauke i kita vieta , o savaja uzleido meknem. Mekne irgi super priesininkas, jei jau pasikabini kiline meknyte , tai ojojoi kaip spiningeli lanksto

Sunku pasakyti kur jie dingo. Atrodo vietos jiems tinkamos kaip anksčiau, tačiau jau keletą praėjusių metų tik vieną kitą pavyksta tose "gerosiose" vietelėse pakirsti. Šeip niekados Nemunas mano apylinkėse nepasižymėjo žuvies gausa, bet pagauti šapaliokų spiningu nebūdavo didelių problemų.Gal sakau aplamai žuvies mažėja ir tiek...ne išimtis juk ir šapalai, bet keista tai, kad anksčiau meknė buvo, kaip kažkokia egzotika ir labai didelė retenybė, o dabar pasidarė labai dažna.
Malonu žinoma ir mekniuką apie kila pasikirtus b, bet jis toli gražu nėra jau toks agresyvus prišininkas kaip šapalas. Mekniukas taip pat niekados nėra man padares "žvakės" su sukriuke žaptuose, nėra nei karto atakaves sukriukę jai vos palietus vandenį.....Šapalai yra šapalai, nežinau ar yra dar kas galėtų lygiuotis su jų chuliganišku elgiasiu, neskaitant kai kurių, egzotinių žuveliokų...Belieka tikėtis, kad nepradings jie visiškai mano apylinkėse...antraip man be jų bus liūna...

Gal ir smagu šapalioką, ar meknę įkirsti spinigu,bet aš senovinių pažiūrų, plūdinikė, o čia tai kaifas, kilinį parvesti su mačiuku į krantą

baubas parašė:
Su meškere pasikirtus kilinuką tikrai yra ka vekti . Čia juk ne karšiukas kuris gaves oro pasiduoda.
Su spiningu man šapalai patnka todėl kad vienoje vietoje galima pagauti ne veną ir patinka todėl kad jų kibimas labai azartiškas. Kartais atakuodami masalą iššoka iš vandens, kartais paviršiumi traukiamą sukriukę persekioja ir tokiomis akimirkomis net visos blusos ant kūno numiršta laukiant kada teiksis atakuoti... Žodžiu šapalas tiek spiningu tiek meškere turi gerokai daugiau savo žavesio už daugelį kitų žuvų

Kazkaip man ant spiningo niekada nera papuoles sapalas. Bet ant pludines, tai visai neblogu pagaves, didziausias 2,2 kg.

Nieko sau 2.2 kg su plūdine. Tikras smagumėlis tokį pasikinkyti
Su spiningu jie puikiai kimba ant mažų sukriukų ir vobleriukų, tik gal ne visuose vandens telkiniuose spiningas geriau už plūdine ar pan.

Ir valas buvo pagrindinis 0,18, o pavadelis 0,14 mm. Zodziu, gera kova buvo. O dar aplinkui pilna krumu augo .... As pagrinde juos gaudau pavasari, ant zirnio. Tada jie kazkaip stambesni papuola.

Pavasarį ypač prieš nerštą jie lyg apsvaige ir netokie atsargūs slankioja išsipūte nuo ikrų pakrantėmis ir beveik niekados nespjauna į gardų kasnelį, todėl pavasarį dažniausiai didžiausi egzemplioriai ir pasigauna.

Atsimenu ir as, kai dar mazesnis buvau turejau viena gera vietele. netoli sodo, minijos upeje..per dilgelynus ir krumynus tekdavo prasibrauti..bet net irankiu nebijodavau ten paikti, nes niekas neuzklysdavo. toje vietoje buvo tokia kaip salele, is vienos puses praktiskai be vandens, kitoje didele srove ir susiaurejimas...tai gaudydavau labai elementariu principu, paprastas kotas...nesunkus svarelis, pavadelis su dvisakiu kabliu ir duonos pluta. svarelis toks,kad ant dugno neguletu, o toje sroveje maltusi siek tiek priskandines duona. niekada nesverdavau ir niekada nesinesdavau namo tu sapalu..bet tai buvo mano sventove, nes papuldavo labai galingu egzemplioriu. dabar kitoje upes puseje kazkokia stovyklaviete vasarom isikuria...tai pazvejoti neimanoma..nes poilsiautojai kitam krante maudosi..

Tokiu pat principu žvejodavo juos ir Nemune. Tie kas ant duonos žvejodavo labai dažnai pagaudavo daug daugiau nei man pavykdavo pagauti su spiningu

Praėjusį rudenį Nevėžyje labai daug šapaliukų pasigaudavo bežvejojant kuojas, tik nedidelių - iki puskilio... Kad yra gan didelių Nevėžyje prie Kauno - abejonių nekyla, tik kad nelabai kas juos pagauna... Ypač rytiniu metu "bulkuoja" žiauriai, širdį drasko.