• R1
  • R2
  • R3
  • R4

TEMA: Stintelė

Stintelė 2010-11-28 16:11 #139

  • nėra
  • nėra avataras
  • Offline
  • User is blocked
  • Žinutės: 3485
  • Gauta padėkų: 622


Stintelė – tai stintos ežerinė forma. Lietuvoje stintelės gyvena giliuose ir dideliuose ežeruose. Stintelės žvejojamos Baluošo, Asvejos, Aiseto ir kituose ežeruose, Antalieptės mariose. Nors stintelėms tinka dauguma ežerų, bet dėl stintelių raidos ypatybių stintelių yra nevisur. Stintelės veisiamos, ypač tinka jas veisti ežeruose kur yra starkių, taip pasiekiami geresni starkių augimo rezultatai.
Paskutinis taisymas: 2010-11-28 16:11 nuo nėra.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

Re: Stintelė 2010-11-28 16:13 #140

  • nėra
  • nėra avataras
  • Offline
  • User is blocked
  • Žinutės: 3485
  • Gauta padėkų: 622
Stinta.



Kūnas verpstės pavidalo, padengtas plonais, lengvai slenkančiais žvynais. Apatinis žandas platus ir atsikišęs. Nugara rusvai žalia, pilvas baltas, šonai sidabrinės spalvos, su mėlynu atspalviu. Yra riebalinis pelekas. Žanduose ir ant liežuvio aštrūs dantys. Šviežia žuvis turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Neršto metu stintų kūnas pasidengia spuogeliais. Mėgsta gerai prisotintą deguonies vandenį. Jos paprastai laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose; stipriam vėjui pučiant arba temperatūrai krintant, nusileidžia gilyn arba arti pakraščių ieško užuovėjos. Stintų jaunikliai minta smulkiais vėžiagyviais, o suaugusios stintos, be jų, dar minta dugno gyvūnija, naikina taip pat savo ir kitų žuvų jauniklius ir kiaušinius.

Stintos mėgsta gilias vietas ir vandenį gerai prisotintą deguonies. Laikosi paprastai viršutiniuose vandens sluoksniuose, bet temperatūrai krintant ir stipriam vėjui pučiant, nusileidžia gilyn arba ieško užuovėjos arti pakraščių.

Neršia balandžio – gegužės mėnesiais. Lipnius, smulkius ikrelius leidžia ant smėlėto, žvirgždėto dugno ir ant augalų. Stintų ikrus labai naikina pūgžliai. Lietuvos vandenyse gyvena dvi stintų formos – didstintė ir stintelė. Kai kas mano, kad Kuršių mariose šios dvi stintų formos yra ta pati, tik skirtingo amžiaus didstintė.

Jauniklės maitinasi vėžiagyviais, o suaugusios dar minta ir dugnine gyvūnija, naikina savo ir kitų žuvų jauniklius, ir ikrus. Neršto metu nesimaitina. Dėl maisto stintos konkuruoja su aukšlėmis ir seliavomis. Bet ežeruose, kur sutinkamos visos šios trys žuvų rūšys, tarp jų konkurencija sušvelnėja, kadangi aukšlės laikosi arti vandens paviršiaus, stintos vengia šiltesnio vandens ir eina gilyn, o seliavos paprastai gyvena daugiau, negu 10 metrų gilumoje.

Stintų priešai yra starkiai, ešeriai, lydekos, vėgėlės, unguriai, vandeniniai paukščiai, ir varnos. Vasaros metu dažnai galima pastebėti, kaip ešeriai persekioja jauniklių stintų būrius.

Ledams ištirpus, stintos plaukia į Nemuną, dažniausiai pro Skirvytę. Neršto metu stintų susirenka labai dideli būriai. Anksčiau, gaudant traukiamaisiais tinklais, per vieną tinklo patraukimą per viena traukimą jų būdavo pagaunama netgi keletas tonų.

Stintos greit atstato savo išteklius, todėl jos ir žvejojamos didesniais kiekiais, ypač stintelės, kurios lytiškai subręsta labai anksti. Stintų atžvilgiu žvejams yra žinomi geri ir blogi metai, tai galima paaiškinti tuo, kad jų gyvenimas palyginus su kitomis žuvimis yra trumpas ir jos neršia dažniausiai vieną ir tik retais atvejais keletą kartų gyvenime, todėl veistis nepalankiomis sąlygomis, kuomet išsirita mažas jauniklių kiekis (pvz.: dėl vandens lygio svyravimo nerštavietėse, vėlyvo pavasario ir kitų sąlygų pasikeitimo), jau artimiausiais metais jų sugavimas labai krenta, o esant palankiems veisimosi metams — jų vėl labai greit padaugėja.

Lietuvos vandenyse aptinkamos dvi stintų formos: didstintė – Osmerus eperlanus eperlanus (L.) ir stintelė – Osmerus eperlanus eperlanus m. spirinchus Palias. Manoma, kad Kuršių mariose šios dvi stintų formos yra ta pati, tik skirtingo amžiaus didstintė.

Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Turi gerai išsivysčiusius dantis. Randama Europos pakraščiuose pradedant šiaurės vakarų Ispanija, prie pietinės Anglijos, toliau palei Daniją ir Norvegiją, pagaliau yra daugelyje Baltijos jūros vietų, iš kur daug jų plaukia į Nevą, Kuršių marias ir i Nemuną. Nemunu pasiekia Sovietską ( Tilžę ) ir Smalininkus, Nevoje aptinkama apie Leningradą.

Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Trijų metų amžiaus didstintės yra apie 15 cm ilgio, šešių metų amžiaus – apie 19cm. Gyvena iki 9 metų amžiaus. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo metais. Vislumas – nuo 9 000 iki 40 000 ikrelių.

Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Jos dantys silpnai išsivystę. Kūnas yra pilkai mėlynas ir beveik permatomas. Lietuvoje užtinkamos dideliuose ir giliuose ežeruose, tokiuose kaip Baluošas ir Asveja, Kuršių mariose, o pavasarį ir Nemuno žiotyse. Stintelėms tinka daugelis Lietuvos ežerų, tačiau dėl raidos ypatumų dabar stintelių ne visur yra. Jas patartina įveisti ten, kur gyvena starkiai, kadangi pastebėta, jog ten kur yra stintelių jauniklių, ten ypač gerai auga starkių jaunikliai, o kur gausu stintų ir aukšlių – stambesnieji starkiai. Stinteles veisti nesunku, tačiau jų veisimui ypatingas dėmesys neskiriamas.

Pirmaisiais gyvenimo metais turi 6-8 cm ilgio ir 2-3 g svorio. Pagaunamos stintelės esti 15-18 cm, kartais 20 cm ir didesnės, ir sveria 30-40 g, retai net iki 80 g. Didelės stintelės yra Lušos, Dubingių, Aiseto ir kituose ežeruose. Subręsta stintelės antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais.

Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. Tinkamiausia žvejoti plūdine. Masalas – maži sliekai, nereidos, žuvies mėsos gabaliukai. Geriausia žvejoti upokšnių intakuose, akmenuotose įlankelėse.

Taip pat labai sėkmingai stinta gaudoma ir žiemą, nuo ledo, giliose vietose, naudojant tam tikras sistemėles. Gaudoma ne tik giliuose ežeruose, tačiau ir Kuršių mariose. Sistemėlės stintoms naudojamos įvairiausios, tačiau visos jos kažkuom panašios: svoris ar blizgė apačiojeir aukščiau 2-3 trumpi pavadėliai su kabliukais ar avižėlėmis. Stintinė sistemėlė būna iki 0,5-4m, ir kiekvienas žvejas ją tobulina savaip, pavyzdžiui: daug diskusijų kyla, ar reikia naudoti florescuojančius masalus, ar naudoti paprastus kabliukus, ar rišti avižėles.

Stinta – Osmerus eperlanus, didstintė, stinta, stintelė, stinte, smelt, kuore, muikku, Bűzös lazacok, корюшка, кереха,корешок, нагыш.
Paskutinis taisymas: 2010-11-28 16:49 nuo nėra.
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

Re: Stintelė 2010-11-28 17:20 #178

  • savas
  • savas avataras
  • Offline
  • Pradedantysis
  • Žinutės: 177
  • Gauta padėkų: 78
Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. Tinkamiausia žvejoti plūdine. Masalas – maži sliekai, nereidos, žuvies mėsos gabaliukai. Geriausia žvejoti upokšnių intakuose, akmenuotose įlankelėse.

cia parasyta nesamone, gaudoma 10-40 m gylyje, irr kaip tik nuo to laiko kol atsiranda ledas iki tol kol nutirpsta:P
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

Stintelė 2014-10-25 13:05 #108667

  • zain123
  • zain123 avataras
  • Offline
  • Naujokas
  • Žinutės: 1
Nezinau gal manes tauta ir nesupras, bet kuoja zuvis kaip nezuvis :blush: , sia zuvi gaudau tik ziema neskaitant Minijos, kur jos visada gausu geru egzemplioriu pasigaunu Kauno mariose o tiksliau ties Piliuona.
aliiiiii
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.

Stintelė 2015-01-06 16:36 #109467

Sveiki, gal jau kas antalieptei gaudot stinteles ? kaip ledas jei jjs yra ? :ice:
Administratorius uždraudė viešą pranešimų rašymą.
Moderatoriai: Lydeka, Dolcas, Čebas
Puslapio sukūrimo laikas: 0.054 sekundžių

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Template Settings
Select color sample for all parameters
Red Green Blue Gray
Background Color
Text Color
Google Font
Body Font-size
Body Font-family
Scroll to top