Nu kūūūūūū,kaip penktadienį nutariau,taip ir padariau.
Prikalbinu sūnų apsirengti kuo šilčiau ir pjaunam link karjerų dar prikalbindami ir savo super kaimyną su jo atžala +prišnekinu ir Aureliją pabūti gamtoje nors valandikę .Jau apie 11 val lauke termometraS rodo -9,5 šalčio,o nuvykus iki vietos(NORS IKI TEN TIK APIE 4 KM)jau lauke apie -11 ne šilumos
pirmiausiai išbandome senajį karjerą,kuriame jau yra žvejų,nors jų ir yra,bet nežinia kodėl-visi ko tai nekalbūs,o ir pagavę buvo vos įžiūrymo dydžio laimikius
gręžiame pirmas skyles lede ir męs,bandome pagauti tą lengvabūdį ešeriuką,bet......deje
pabuvoję vos valandikę dilinam jau į kitą vietą-ten,kur tikrai yra ešeriokų,bet kaip tik tuo metu,mūsų atžalos pradeda bumbėti,jog nebešilta nei rankom,anei kojom-suprantame,męs tai su spec apranga,o vat su atžalom visai kas kita
negi susargdinti atsivežėm)
dar,kad jų kūno temperatūra kiek sušiltų-surengiu ledo gręžimo varžybas(ko nepadarysi dėl savo atžalų ANE
)Taigi-po lengvos treniruotės link namų,su mintimis,jog kitą žvejybą būsime jau gudresni(nesinori ko tai TOKIOS žvejybos,kad vaikinai prisimintų
)
bendram supratimui-keletas foto
pirmi bandymai pamokinti poledinės žūklės suptilybių
tas pats super kaimynukas su savo atžala.
neiškentė ir Aurelija vien tik arbatą dalindama,čiupo ir ji į rankas lengvą balansyrą,VALIO
Tos pačios apšilimo varžybėlės
prie tų pačių mini varžybėlių
Kad ir nieko nepagavome,kad ir nieko neišgelbėjome iš po ledo,bet laikas tai praleistas NUOSTABIAI
nors keletas valandikių praleista kartu su sūnumi,pabuvimas natūralioje aplinkoje,nors kiek atitrūkstant nuo šiolaikinių tehnologijų,jau,manau,yra pažanga ir perspektyva į ateitį tiek man su sūnumi,tiek jo požiūriui į mus supančią aplinką