Trumpai aprašau susitikimą, jeigu kas turite ką pridėti - nesikuklinkite
Tampančio tradicija klubo KIBKIT.LT organizuojamo pavasarinio susitikimo KARŠIS pradžia šiemet nebuvo sklandi. Dėl gamtos užgaidų ir pokštaujančio vandens lygio susitikimą teko nukelti keliems savaitgaliams į priekį. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Vandenėlis buvo ką tik palikęs pakrantes ir daugelis žvejų, žinodami sudėtingą privažiavimą iki vietos, kurioje rengėme susitikimą, nei nebandė čia važiuoti. Tuo geriau mums, tinklalapio lankytojams: laisvos vietos liko sočiai, o užnugaryje turint baubą su „pantera“ dėl privažiavimo klausimų nekilo. Tiesa, Česlovui ne kartą teko pasiraitoti rankoves ir vaduoti tinklalapio narius, užsikasusius purvyne, tačiau tai – menka smulkmena prieš tuos malonumus, kurie laukė susitikimo metu.
Į susitikimą sugužėjo apie 30 dalyvių, įskaitant antrąsias puses. Nuo pat susitikimo pradžios užvirė pokštai, aidėjo juokas, gera nuotaika liejosi per kraštus – per kaip niekada ilgą žiemą pasiilgti bičiuliai laiko veltui neleido. Ištraukus burtus, buvo pasiskirstyta į sektorius, tačiau ir ten pokštai netilo – draugiška susitikimo atmosfera tiesiog tvyrojo ore. Žuvelės taipogi buvo aktyvios – tai vienas, tai kitas žvejas ištraukdavo daug taškų duodantį karšį, viršūnėles dažnai purtė kuojos (kai kurios buvo ohoho, kokios mamytės), plakiai ir, žinoma, tinklalapio dievs‘o mėgiamiausios žuvys – pūkiai. Pirmasis etapas prabėgo netrukus, po jo paaiškėjo, jog Tadžius nelinkęs lengvai atiduoti nugalėtojo karūnos – visgi čempionas
Įkandin „žingsniavo“ nuolat progresuojantis ir įvairiausiose varžybose netoli prizininkų pakylos liekantis Žulikas, trečias – nuolatinis mūsų tinklalapio prizininkas Čebas. Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, jog Prezidentą ištempė karšiai su auksiniais, trigubais taškais, tačiau tokios jau tos taisyklės, Karšis yra Karšis
Apie vakarinę programą nėra ko plėstis. Bendravimas, juokas, muzika, šokiai, laužas, kepiniai – nuolatiniai tokių susitikimų palydovai. Šįkart atsirado savanoris karšiukas, „nusprendęs“ nusiauksinti šonus rūkykloje ant laužo. Ką jau kalbėti apie „dešrienę“: juk skaniausia žuvis lietuviui – dešra
Labai trūko gitaros virtuozo Daliaus – Daliuk, vieną „biuletenį“ tinklalapis tau šio susitikimo metu išrašo, o antrajam nei nedrįsk prašyti leidimo
Pagal griežtas varžybų taisykles, antrasis turas prasidėti turėjo 7 valandą ryto. Sunku buvo palikti prie laužo besilinksminusią kompaniją, tačiau noras pasivaržybauti, įrodyti savo jėgas daugelį anksti nuginė miegoti į palapines. Tiesa, ne visus – žr. varžybų protokolą
Užvirė kova, į vandenį skriejo sunkios šėryklos, prikimštos įvairiausių gėrybių, į krantą nuolat „lipo“ žvynuotosios. Antrasis turas prabėgo su vėjeliu, kibimu nesiskundė turbūt niekas. Sveriami laimikiai, suvedami rezultatai, paaiškėja antrosios dienos lyderiai: be konkurencijos visiems nosis nušluosto Vilmantas, antrasis – Tadas, trečias – mano bendrakeleivis Nerijus. Suvedami galutiniai abiejų dienų rezultatai, prizininkų trejetas:
1. Tadas Andriušis
2. Vilmantas Venys
3. Andrius Motiejauskas
Didžiausia žuvis – Vilmanto tūkstančio devynių šimtų dvidešimties gramų karšis, įspūdingiausia žuvis – šešių šimtų penkiolikos gramų Donato mamytė kuojytė (skaičius rašant žodžiais, laimikiai atrodo įspūdingiau
). Apdovanojami visi susitikimo dalyviai ir atsisveikiname iki sekančio karto.
Norisi tarti didelį AČIŪ rėmėjams – be jų nebūtų buvęs toks įspūdingas susitikimo prizinis fondas, kuris sudarė 3 vokelius ir krūvą pašarų
Taip pat didelių dideliausias AČIŪ visiems susitikimo dalyviams, įskaitant kepėjus, virėjus (-as), teisėjus, ypatingas AČIŪ – baubui už „panteros“ gainiojimą pirmyn-atgal
. Kaip rašė ANRI, yra viena bėda: nuo juoko truputį žandai skauda
Kad dažniau tokių „bėdų“... Iki sekančių susitikimų