girinis37 parašė:
Taip taip...nebuvo pagrindinių aktyvistų ir pasaka gavosi ne tokia linksma kaip norėjosi

6:00 ryto. Dangus apsiniaukęs,viskas dar šlapia po naktinio smarkaus lietaus, medžių viršūnės jau švelniai siūbuoja nuo silpno vakarinio vėjalio. Dar kartą peržvegliu į auto sukrautą "mantą", pertikrinu kišenių turinį,- telefonas yra, dokumentai kitoje kišenėje, kitos smulkmenos taip pat atrodo yra. Kagi belieka sėsti už veiro ir pajudėti į sutartą Nemuno pakrantės vietelę. Vos pajudėsjus iš kiemo skambuti. Aš jau Veliuonoe, išgirstu telefone Sigučio balsą. Už keletos minučių privažiuos ir Dolcas. Spusteliu pėdalą, kad greičiau susitikiti su mielais kibkit.lt tinklapio bičiuliais. Šiltas rankos paspaudimas ,keletas žodelių su Sigučiu ir prie mūsų sustoja Dolcas. Vėl šiltas pasisveikinimas ir po akimirkos visi paskubomis pajudame į taip lauktą žvejyba.
Keliukas per Nemuno lanką sausas, nors pylė lietus beveik visą naktį.Visai netoliese įsikūrusi kita nemaža žvejų grupė. Palydi akimis jie mūsų automobilių koloną, tikriausiai net nesuprasdami, kad tai kibkit.lt "komanda" atvažiavo patikrinti kaip laikosi Nemuno žuvelės...
Trumai pasitarėme prieš žūklę, truputi nupasakojau kur ir kokioje vietoje kokie gyliai , ko galima tikėtis ir tt. Lyg ir skubėdami ruošiamės žūklei, bet tuo pačiu malonu paplepėti, nes bendravimas vien tik kibkit.lt forume toli gražu nėra toks mielais, o susitikus akis į akį, tikrai daug bendros kalbos. Bet ne...reikia ruošti pašarus, susinešti "mantą" prie vandens ir kuo greičiau pajusti pirmos žuvies pasipriešinimą, kurie taip laukiami ir mieli kiekvienam žvejui.




Štai takas mus nuvesiantis į "žvejo laimę"....


Besiruošiant ir vis pasišnekučiuojant, kur buvęs kur nebuvęs, Nemuno lankos keliuku, atbilda ir Arutis


Kagi, dar kartą malonus rankos paspaudimas, trumpas, bet mielas, pasikalbėjimas su bičiuliais ir daug "netemdami gumos" nuskubame apsikrovę "kalnais" žvejiškos įrangos, prie vandens.
Vandens lygis per naktį labai stipriai iškilo. Plaukia šiukšlės, seme net buvusias smėlėtas pakrantės vietas. Po tokio vandens lygio pakilimo, srovė dar stiprenė, nei buvo anksčiau, bet nenusimename ir skubame drėkinti jaukus, ir įsirengti kiekvienas savo žūklavietę.




Dolcas, kaip visada suspėja visur. Jis ir jaukus drėkina ir dar foto aparatą suspėja pagriebtį į rankas. Juk norisi nors, keliomis Nemuno vaizdų nuotraukėlėmis pasidalinti ir su kibkit.lt tinklalapio nariais.


Sigutis įsikuria savo žūklavietę kaip kurorte. Ir jis manau teisus. Žvejyba juk malonumas, tad jei jau malonumas tai tas malonumas turi būti iki galo. Patogus krėslas, skėtis nuo visų negandų iš dangaus na ir visa kitą, kas žvejybą padaro dar malonesnę.





Dolcas tiek priruošė jauko kad, Nemuno žuvelės tikriausiai visą savaitę pasimaitinusios galės atostogauti.


Kagi, pirmi metimai, vėjas su kiekviena minute vis stiprėja, didėja bangavimas, bet sakoma viltis miršįta paskutiė...




Vėliau pro tirštus debesis pradėjo rodytis saulutė , bet ji nešildė. Atrodė kad buvęs labai šiltas rytas pavirto rudeniška vėtra.


Su kiekvienu metimu žvejoti darėsi vis sunkiau. Vėjas tik stiprėjo, plūdės nešamos stiprios srovės šokinėjo bangose, tad tikrai salygos nebuvo pačios idealialiausios žūklei su plūdine.


Žuvelės po truputi kabaliojosi, bet labai vangiai. Nelabai ką padėjo ir jaukinimas. Sunku pasakyti ar dėl nepalankaus oro ar dėl to, kad labai staigiai pakiles per naktį vandens lygis pradėjo staiga kristi, sunku pasakyti. Visada kažką norime apkaltinti jei kimba prastai, tad šį kartą apkaltinom labai aukštą vandens lygį, bet nemažai pikto buvo išsakyti ir orų adresu. Na bet vieną kita žuvelę vis vieną Nemunas padovanojo.




Apie pietus dalis mūsų komandos neatleikė tokių Nemuno išbandymų ir nutarė apsilankyti Nevėžyje tikėdamiesi šiokios tokios užuovėjos ir gal būt geresnio kibimo. Tad nuo pietų likom tik trise, bet netrukus prie mūsų prisijungė iš tolybių su vėjaliu atlėkias TADZIUS. Tikrai malonu paspausti ranką bičiuliui kuris tikrai ne dėl žuvies ar gero kibimo leido sau atvažiuoti susitikti su bičiuliais. Juk ne žuvies mums reikia , o žvejybos...to proceso, kuris daugelį jau nuo ankstyvos vaikystės užkrėtė žvejiška liga. Jos vedami mes ir skubame susitikti su bendramičiais, nes tik jų tarpe vienas kitą suprantame, tik jų tarpe būdami žinome kodėl stypsome vos ne per audra ar lietų prie vandens su meškere rankose. Šaunuolis TADZIUS, kad apsilankiai, kad galėjom vėl paspausti viena skitam ranką ir puikiai pasinšekučiuoti, prisimentant vaikyste, prisimentant pirmuosius sugautus laimikius ir apatariant visa kitą, kas tik mus sieja su žvejyba.
Kagi, diena atrodė ilga, bet kai netoliese mojuoja meškere kitas tavo kolega, tai laikas kažkaip išsprūsta iš suvokimo ribų ir praeina akimirksniu. Žodis po žodžio, metimas po metimo, net nepajuntam kaip aprimsta įsisiautėjas vėjas, o saulė jau tuoj tuoj savo disku palies horizontą.
Ar kibo, ar daug pagavom ??? Nežinau, taip atsakyčiau aš, taip manau atsakytų ir kiti. Juk ne žuvies kiekio mums reikia, ne perpildyto sietelio. Žuvis juk tik priedas prie viso to malonumo kuris ateina į sielą būnant gamtoje prie vandens, dalyvaujant žūklės procese ir jaučiant greta bičiulį. Ar pagavom daug ??? Nežinau...bet žinau, kad laiką praleidom labai puikiai. Atlaikėm iki galo ekstrimalias žūklės sąlygas, daug bendravom aptarinėjom, vieni iš kitų mokinomės, vėl žvejojom. Taip, pagavom ir ne vieną žuvelę, bet taip pat pažvejojom ekstrimaliai, kai žuvis net nereguoja į jauką, kai plūdelę blaško smarkus vėjas ir stiprios sūkuriuojančios srovės, kai net užmesti ten kur nori nepavyksta. Ekstrimalu ir tai, kad labai dideliu tempu krito vandens lygis, kad kas valandą keitėsi srovės stiprumas, kad paviršinė srovė genama vėjo neretai ten į priešingą pusę tempė plūdę. Buvo išmėginta ir septynkė ir devynkė ir matchai, mėginau ir savo surfais ....rezultatai buvo menki, bet...bet vis viena likom patenkinti ir susitikimą laikome įvykusiu.
Ačiū visiems kurie apsilankė tokiomis ekstrimaliomis salygomis mano valdose, ačiu kad nepabūgot nepalankių sąlygų ir ačiu, kad padovanojote vieni kitiems gerą nuotaiką, šmaikštų mielą žodį ir šiltą rankos paspaudimą.
Dar kartą visiems ačiū ir viliuosi, kad gal būt kitą kartą, tie, kurie reguliuoja orus ir vandens lygio sklendes bus mums nors truputį palankesni.





Nenoriai bet kraunamės daiktus limkime vieni kitiems viso geriausio, tad iki kitų kartų bičiuliai....



Tikiuosi dar ir Docas parodys savo nuotrauklėies.

P.S Jaukinom įvairiais jaukais, nuo brangesnių pirktinių iki naturalių. ( kviečiai,kruopos, kukurūzai, žirniai). Nedirbo nei vienas jaukas, žuvis buvo visiškai apatiška net brangesniems pirktiniams jaukams. Masalui buvo naudojama musės lervos,kukurūzai,kviečiai, žirniai, pinkos, sliekai. Nepadėjo ir dugninės.

nu Audriukai tu gajus,jega,joooooooooooo mesi ikale jega 2,,1 barsa jega

Gera reportaziuka Audriau sudeliojai,tik nepaminejei ,kad istraukem ir pugzliu ,aisku iki Girinio pugzliu jiem buvo dar toli,juk Dolcas neuzkliuvo uz ju aidamas.Svarbu ne zuvis,o gerai praleistas laikas su draugais.Tikekimes kita karta zuvies bus daugiau

Na, nežiūrint, kad negausios mūsų saito dalyvių pajėgos susikoncentravo Audriaus valdose, bet reportažas alsuoja gerais įspūdžiais, nors ir gelmės nebuvo tokios dosnios kokių tikėjotės. Tai atpirko susitikimo dalyvių dvasia, kuri puikiausiai perteikta nuotraukose ir rašinyje. Operatyviai čia Audrius surašė. Liaudis fulę tebežiūri, nesitikėdami net foto, o čia... Beje, jūsų garbei II įvartis Barcelonos naudai. Oi, klykia girinuks, net Kaune girdžiu...
Pagarba, Audriau, už pasakojimą, ir dalyviams, nepabūgusiems oro permainų ir surengusiems mini meetuką.

nu jau uzkliuva tie mano du pukiai,ziurekit tada kur einat ,o jai skruzde,tai ka kulverstis ir meskeriu galai bus nulausti,kereplos

Tep i buvo fyderio pirma dalis suluzo

DB lazdyna turesi pjaut

4 val.ryto,skamba žadintuvas ir reikia keltis.Keltis būtina,čia tau ne į darbą,o būtinas reikalas.Draugas laukia Kėdainiuose,todėl reikia būti sutartu laiku.Žinau,kaip sunku yra laukti,kai žinai,kad važiuoji ne kur kitur,o ten kur ne kasdien žvejoji.5 val. ryto reikia būti Kėdainiuose,todėl išvažiuoju laiku



Prieš Kėdainius stabdo Lydekos draugai,bet pamatę mano akyse Nemuno vingius,neprašo net dokumentų.Pasiimu draugą ir į kelią.Kelias netolimas,viso labo 70km.,tad klausantis radijos,bei aptarinėjant būsimą žūklę kelias neprailgsta.Veliuonoje laukia Audrius su Sigučiu.Nors nuorodą ir turiu,bet kartu važiuoti garantuota,kad būsi ten,kur reikia.Nuvykus į vietą,Audrius paaiškina Nemuno kranto artimiausias duobes ir kaip tikras šeimininkas kantriai laukia,kol mes išsirinksime sau patinkančias vietas,o kas liks,teks jam.Na ne visai kas liks,juk Nemuno turime kažkur 200 km.
Prasideda linksmoji dalis,pašarų ruošimas.Vieni kitus draugiškai pašiepdami maišome jaukus mintyse galvodami,kad žuvims tai patiks.Pašarų tikrai negailime,juk jei ir nekibs,tai nors pašersime



Ką gi,pašarai paruošti,gyliai pamatuoti ir jaukai lekia į vandenį.Oras tikrai nėra prastas,bet pučia stiprus vėjas.Kadangi srovėje žvejoti nemoku,tai vėjas dar pasunkina situaciją.Beviltiškai virš valandos mojuojant meškere,pradedu suprasti,kad man Nemunas yra svetimas su savo lobiais,ne todėl,kad jis nenori jų atiduoti,o todėl,kad aš nesugebu jų paimti.Beviltiškai mėtau pašarus,dairausi į šalia žvejojančius draugus ir matau,kad jiems padėtis panaši.Jie tai srovėje žvejoti nors moka,o man dar toli iki to.Tai gerai,reiškiasi yra ko mokytis.Kibt tai kimba,bet tik tokios



Pagaliau pagaunu pirmąją kuoją ir po truputi pradeda kabinėtis riebūs plakiai.Dugninė pasirodo netinka,nes stipri srovė 60gr.šėriklėlę prineša prie kranto be sunkumų.Ateina Audrius pasižiūrėti ir už žuvis pradeda teisintis,kad vanduo krenta,stiprus vėjas,lyg nuo jo kas priklausytų.



Suprasdamas,kad gaudyti reikia kaip bebūtų,bandau surasti tą,ant ko tikrai užkibs



Draugas įsitaiso šalia ir žvejoja tik su dugnine.Mūsų klaida,tai per lengvos šėryklėlės.



Audrius pagauna pačią didžiausią žuvį iš mūsų čia esančių,kas dar sykį įrodo,kad Nemuną reikia pažinti



Diena praėjo nepastebimai.Manau,kad tokios žvejybos kartu tikrai yra įsimintinos ir su malonumu prisimenamos.Nesvarbu žuvies kiekis,nesvarbu atstumas,net oras nesvarbu.Svarbiausiai yra draugystė,pasisėdėjimas gamtoje,pasišnekėjimai apie praėjusias įsimintinas žvejybas.Namo važiavau su pakilia nuotaika,juk tai dar viena nuostabi diena,kurią iš atminties ištrinti nepavyks.Dėkoju Audriui,Sigučiui.Aručiui,Tadziui ir savo draugui Rimui už puikiai praleistą laiką.Nors žuvies tikrai neprilupome,bet aš tiksliai žinau,kad ten grįšiu,grįšiu ir ne kartą.Nesvarbu kokie draugai bus kartu,bet ten būsiu aš ir Nemunas.

Nuo savęs noriu padėkoti Audriukui, kad surengė mini meetą - išvyką prie Nemuno Manau tik kuo daugiau bendrausime tuo labiau suartėsime, pažinsime vieni kitus ir nuo to mūsų išvykos darysis tik dažnesnės ir malonesnės.Ateityje siūlau taip pat atsiradus galimybėms kviestis vienus pas kitus kuo dažniau, žvejoti, tobulėti ir taip populiarinti žūklę mūsų saite.Nebūtinai tai turėtų būti išankstiniai, planiniai susitikimai.Tokie mini meetai pagal regionus ar atskiras žvejų grupeles irgi labai vertingi ir šaunūs Labai noriu padėkoti Audriukui už puikų straispnį ir abiem su Dolcu už nuostabias foto nuotraukas Ačiū visiem dalyvavusiems draugams nes tai jūsų dėka, mielieji, patyriau tiek daug gerų emocijų o tai yra svarbiausia nes tokio jausmo nenusipirksi už jokiu pasaulio pinigus.Myliu, gerbiu ir tariu iki greitų susitikimų prie vandenuko

Sigučio teisingai pastebėta,kad kuo dažniau kartu pažvejosime su įvairiais saito dalyviais,tuo geriau.Juk žmogų pažinti susitikus daug lengviau ir maloniau nei per kompą,be to po to ir bendrauti per atstumą paprasčiau.Norai žinoma dideli,bet daug riboja tiek finansai,tiek laiko stoka.Jau dabar aišku,kad nebūtina dažnai tų meetų daryti.Žvejyba Veliuonoje tik įrodo,kad įdomią žvejybą galima susikurti vos kelių bendraminčių dėka.Nemanau,kad nuvažiuoti pažvejoti pas Meistrą ar dar kur reikalingas meetas.Paprasčiausiai išankstinis susitarimas,keli bendraminčiai ir tiek tų reikalų.Siūlykite,kvieskite atvažiuoti pažvejoti pas save ir atminkite,ne žuvis svarbiausiai,o kartu praleistas laikas su įamžintomis akimirkomis.

Priimsiu visus,kas tik atvažiuos,vietos tikrai per akis ir žuveliokai vienokie ar kitokios kabaliosis,be to dar valtį turėsiu,o jei reiks,bus ir dvi

Ir kur gi Aruti padejot, kad jo nesimato nuotraukelese?

Mepsiuk, kaip ten sakė baubas - "a evo možet volnoj smylo"(gal jį banga nuplovė)?
Gers buvo moderatorius...

Kaip tai nera,o kas ten 5ir6 nuotraukoj prie krumo kazka veikia ,matyt nuo zuvu slepesi

a tai ten Arutis dar prieš "nuplovimą"

Ar dar gyvas isvis? jokio komentaro is jo puses Ar i koma soko?

Visi buvom, Arutis taip pat, tik jie anksti su Sigučiu išvyko į Nevėžį tai taip ir nespėjo tikriausiai į kadrą papulti išmarčiau.

Arutis tyli,nes ir Nevėžyje matyt nieko gero nepagavo.Aš nesimėčiau ir apie porą kg.prigraibiau.man tikrai patiko,tik kitąkart į nemuną važiuosiu ne mažiau kaip dviem dienom ir kur srovė truputi mažesnė,nes srovėje esu tupas ir mokintis reikia pradėti lengvesnėmis sąlygomis.Be to,padaryta nemažai klaidų,kurias bandysiu ištaisyti

Na jum leidus aš atsakysiu už save ir už Arutį.Manau mano draugas dėlto nesupyks.Taigi Nevėžyje vaizdas buvo panašus kaip ryte Nemune.Tiek dydžiu, tiek kiekiu buvo sugauta panašiai.Nuotraukų nėra dėl dviejų priežaščių - pirma tai abu profai su fotikais liko Nemune žvejoti, o su mobiliu jau netas.Ir antra, pagrindinė priežastis buvo ta, kad Nevėžyje su Aručiu žvejojojme principu pagavau - paleidau.Todėl net sietelio nešlapinau.Pažvejojom, pabuvom tikrai neblogai, o va žuvim irgi šventę padarėme - pamaitinome ir visas atgal paleidome Ir žuvim gerai, ir rankos švarios liko