Sausio 9d.
Ui kaip šalta.
Tik kritus šalčiui nuo minus 20-24 iki minus 9-10 laipsnių, atsirado šioks toks noras iškišti nosį į lauką.
Nuo vėlyvo rudens buvo nuspręsta. Jei užšals šis tvenkinys, būtinai pamėginsiu kantrybę taikantis ne į mažus ešeriukus, ne į mažas kuojikes ar plakiukus, o į....starkį. Iššūkis rimtas ir sunkiai įveikiamas, ypač šioje užtvankoje, nors jų tikrai yra ir iš valčių, atviro vandens sezonu pagauna. Truputi pasidomėjau kaip dažniausiai nuo ledo pagaunami starkiai, kokiais dažniausiai masalais pasigauna, na ir truputi apsirūpinau tuo, kas mano manymu, tokiam tikslui reikalinga. Pirmiausia tai rimtesnis spiningėlis FENWICK ELITE TECH su kietesne viršūnėle, "M" kategorijos, taip pat, šiek tiek pasipildžiau arsenalą didesniais balansyrais keletu didesnių blizgių ir pan.
Jau pirmose eketėse, turėjau progos patikrinti spiningėlio darbą. Pirmi kaip ir buvo galima tikėtis pasirašė maži rainukai, kurie buvo ne ką mažesni už solidžią blizgę.
Taip bevaikštant ir begrežiojant skyles, tai vienoje tai kitoje vis užkibdavo po vieną, kitą mažą rainiuką.
Lengvo spiningėlio net netraukiau iš dėžės. Su mažais rainiukais visada spėsiu pasižaisti, tad po eilinės eketės, vėl ir vėl grežiau, grežiau.
Tik vienoje vietoje pasijautė ešeriukų didesnis susibūrimas. Kibo ne pasakiškai gerai, bet gan dažnai ir kibimo laukti ilgai nereikdavo. Deja dydžiai maži. Nepapuolė atrodo nė vieno didesnio negu 100gr. Taip beieškodamas dantytų "vilkų" atsidūriau netoli vienos įlankos. Radau dar ir keletą svetimų " veikiančių" skylių. Ir štai pirmoje po keletos balansyro pakėlimų, pasidarė linksmiau. Buvo kažkas rimtesnio. Gaila aišku kad ne to ko norėjau, tačiau kai per paskutines dvi žvejybos valandas temačiau tik mažus ešeriukus, ši dabtytoji jau buvo šis tas.
Vėliau vėl tik pavieniai iš atsitiktinių skylių maži rainiukai. Sutikau ir daugiau žvejų. Nesenei buvo pradėją, bet ir jie tenkinosi vos vienu kitu, mažu ešeriuku. Paplepėjom ir išsiskirstėm ieškoti savo laimės, savais keliais. Mano kelias, eketė po eketės atvedė prie kitos įlankėlės.
Lyg užuosdamas sėkmę ir čia balansyru pasikirtau vieną lydekaitę. Mažesnė už pirmąją bet vis vieną ne 50gr sveriantis ešeriukas, o keletos šimtų gramų dantytoji. Juokinga, džiaugtis tokiais laimikiais. Vasarą net nekreiptum dėmesio į tokias, o žiemą, nuo ledo, visai kitos vertybės....
Per kelias žūklės valandas išdūriau gal apie 30-40 skylių, o abi lydekaites pagavau svetimose, šiandien gręžtose skylėse.
Starkių taip ir nepapuolė. Per daug būtų gerai jei tik panorėtum ir taip lengvai pasigautų, bet ir tai visai maloniai pažvejojau, nebuvo šalta, oras ramus, tad nors ir be starkio bet pažvejojau visai smagiai.
Lydekaitės ir visi tie mažyliai rainiukai apie 30vnt. aišku liko savo eketėse, o man kilo nemažai pamąstymų apie žieminį spiningavimą. Beją viltis pagauti starkį nuo ledo vis dar nenumirė.
Spiningėlis dirba puikiai, nors tikėjausi minkštesnės viršūnės, bet pasirodo net mažus ešeriukus pajunti kaip baksteli su norim į masalą, tad atrodo viskas su juo gerai. Lydekiniai kibimai iš vis jautėsi labai maloniai, tad koteliu likau patenkintas. Tikiuosi dar teks jam susikauti ir su kažkuo didesniu.