Straipsniukas,apie elektrenu kanalo talka.Autorius Vacys Paulauskas,kitaip Dede Vacys Uzzbegdamas ivykiam uz akiu pasakysiu,kad patalpint straipsniuka leidimas gautas
Prašviesėjo Elektrėnų kanalas
Kiekvienas meškeriotojas turi nusižiūrėjęs mėgstamiausius vandens telkinius. Visiškai nebūtina, jog ten būtų daug, ir svarbiausia, didelių žuvų. Kitą kartą iš pirmo žvilgsnio nelabai patrauklūs vandenys žavi labiau nei tie, kuriuose žuvų nors vežimu vežk. Gaudyti gerai kimbančias nedideles žuveles vienas malonumas. Tarp tokių ,,pirmu smuiku groja“ paprastoji aukšlė. Kalbant apie ją žodis paprastoji dažniausiai praleidžiamas, nes tai pačiai karpinių šeimai priklausanti, didesnių upių sraunumose aptinkama, srovinė aukšlė meškeriojimui nereikšminga. Aukšlių gausu daugelyje vandens tekinių, tarp kurių savo patrauklumu išsiskiria Elektrėnų vandens saugyklos šiltasis kanalas. Tiesa, jame galima pagauti ir kitų žuvų, bet aukšlių meškeriojimas pranoksta visus lūkesčius. Šis kanalas kažkada buvo viena geriausių vietų meškeriojimo varžyboms organizuoti, bet, laikui bėgant, krantams apaugus krūmais ir šabakštynais, jo autoritetas nublanko. Meškeriotojai sportininkai šiai vietai jaučia nostalgiją ir deda pastangas sugrąžinti kanalui pirmykštį vaizdą. Kaip tik to buvo siekiama kovo 31 d. organizuotoje talkoje, į kurią mane pakvietė klubo ,,Žvejonys“ vadovas Vytautas Matulevičius.
Į kanalą aukšlių
Suburti meškeriotojus iniciatyvos ėmėsi ,,Artlygos“ vadovas Igoris Gatijatulinas. Atsiliepė klubai: ,,Žvejonys“, ,,Salmo Kaunas“, ,,Žūklys.lt“, ,,Kibkit. Lt“, ,,Vokė“, ,,Žvejokliai.lt“ ir jiems prijaučiantys talkininkai. Taip prie kanalo suvažiavo įvairia technika ir įrankiais apsiginklavęs didžiulis talkininkų būrys. Nors visi plušo išsijuosę, man pavyko pakalbinti internetinio klubo ,,Žvejokliai.lt“ narį Saulių Skorpą. ,,Aš beveik esu elektrėniškis, - šypsojosi talkininkas. – Tėvai į Elektrėnus atvažiavo 1961 m., man einant į antrą klasę. Baigiau vidurinę, įstojęs į Kauno politechnikos institutą įsigijau radioelektronikos specialybę. Vedęs persikrausčiau į Trakus ir per visą tą laiką meškerioju. Kadangi patinka gaudyti aukšles, tai Elektrėnų marių šiltas kanalas – viena iš mėgstamiausių mano vietų. Čia pasitaiko ir kitų žuvų. Šiaip daugiausiai meškerioju Trakų ežeruose, bet aukšlių pagaudyti atvykstu čia. Šiandien iš ryto įlankoje prie bažnyčios gaudžiau kuojas. Ant dugninės meškerės užkibo viena 400 g ,,mamytė“. Keletą pagavau mažesnių ir atvažiavau patalkininkauti. Atviro vandens sezoną atidariau praėjusį savaitgalį.
Mūsų klubas ,,Žvejokliai.lt“ turi įdomias susitikimų tradicijas. Pirmasis būna pavasarį prie jūros, dažniausiai Karklėje. Jį organizuoja klaipėdiečiai. Meškeriojamos dugninėmis meškerėmis plekšnės. Vasarą vykstame į Nemuno žemupį meškerioti karšių. Rudenį, apie 10 metų iš eilės, Metelių ežere gaudome lydekas.
Klube yra tik moderatorius, bet nėra vadovo. Nors mūsų internetinėje svetainėje prisiregistravę keli šimtai meškeriotojų, aktyvas yra 30-40 žmonių.
Jie atstovauja Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą, Alytų, Varėną. Mūsų klube, skirtingai nei specializuotuose, meškeriojimo būdai nereglamentuoti. Mūsiškiai dalyvauja įvairiose varžybose, bendrauja su kitų klubų sportininkais. Aš – mėgėjas plūdinės ir dugninės meškerės. Praeitą vasarą sėkmingai meškeriojau karšius. Pačiam Trakų mieste esančiuose ežeruose pagavau per 30 plokščiašonių kuprių. Du karšiai traukė po 3 kg, kiti – 1,5-2 kg. Per kartą po daug neužkimba, kokie 3-4, o kitą kartą ir nei vienas. Dabar visi stebime, kada šiame kanale pasirodys stambesnės aukšlės, nes jos kol kas dar neatplaukė. Kai aukšlės pasipila, tai čia sportininkams jas meškerioti labai patogu, nes visiems vienodos sąlygos. Gylis vienodas ,srovė vienoda, nėra jokių posūkių, jokių užutėkių, meškeriotojai gerai mato vienas kitą.“
Sąžiningi meškeriotojai ne bėda
Pakalbintas š. m. sausio pabaigoje įsisteigusio klubo ,,Kibkit.lt“ prezidentas
Tadas Andriušis pasidžiaugė, jog jame jau yra 18 narių. Iš jo smulkiau sužinojau apie 2012 metų liepos 5-12 dienomis Šiaulių regione vyksiančias 5 TAFISA pasaulio sportas visiems žaidynes, kurių globėja sutiko tapti LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Man buvo malonu išgirsti, jog meškeriojimo varžybos liepos 7-9 dienomis vyks mano gimtojoje Kelmėje Vilbėno tvenkinyje ir Kražantės upėje.
Prakalbus apie naujas meškeriojimo leidimų kainas T. Andriušis konstatavo,
kad kauniškiams žvejo leidimas sąlyginai atpigo.
,,Pas mus būdavo norint meškerioti Nemune – viena kaina, Neryje – antra, Nevėžyje – trečia ir penkiose ,,balose“ – kita. Viską sudėjus į krūvą mokėdavom 55 Lt. Dabar aš už 50 Lt turiu draugijos žvejo bilietą ir gaudau visuose, draugijai priklausančiuose, Kauno regiono vandenyse,“ – kalbėjo naujai tvarkai pritariantis meškeriotojas.
Pačiame darbų įkarštyje susipažinti ir pabendrauti su talkininkais atvyko
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Virgilijus Pruskas. Pasidžiaugęs ir davęs patarimų, kaip geriau tvarkyti išpjautus ar nukirstus krūmus, aplinkosaugos pareigūnas, be kita ko, prisiminė, kad pradžioje, jam dirbant ekologu, buvo didžiausiais vajus kaip tą vandens telkinį išsinuomoti, kaip jame žvejoti. O dabar paskutiniais metais klausiama, kaip vandens telkinio atsisakyti, kad nebūtų problemų. Prieš mėnesį, ruošiantis elektroninės Aplinkosaugos leidimų informacinės sistemos (ALIS) įgyvendinimui, visiems žūklės ploto naudotojams buvo išsiuntinėti laiškai su kvietimu užsiregistruoti, pateikti duomenis lėšoms už išplatintus žūklės leidimus gauti. Žmonės pradėjo skambinti, klausė, kam to reikia, ar reikės turėti reikalų ir problemų su mokesčių inspekcija. Radosi sakančių:
,,Nereikia mums tų pinigų, nereikia nieko, nereikia leidimų.“
Žinia, žūklės ploto naudotojas gali būti nesuinteresuotas leidimo meškerioti išdavimu, leisti savo valdose meškerioti veltui. Tokiu atveju vandens telkinį prižiūrėti ir žuvinti teks savo pinigais.
Užklausus, ar daug rūpesčių aplinkosaugininkams kelia meškeriotojai, pareigūnas patikino:
,,Su sąžiningais meškeriotojais rūpesčių jokių nėra, o brakonierių turim sočiai. Vos tik properša atsirado, žiūrėk, tinklas ir stovi. Elektrikų jau sumažėjo, mat baudžiamoji atsakomybė atbaido, bet ir jų dar yra. Dėkui meškeriotojams, nes jie informuoja apie pažeidimus, skambina ir naktį.“
Meškerioja ir talkina
Kirviais ir motopjūklais apsiginklavusiems vyrams padėjo ir moterys. Užkalbinus klubo ,,Salmo Kaunas“ narę Ritą Chromcovą, sportininkė sakė:
,,Lakajų ežeruose meškerioju nuo šešių metelių. Dalyvauju spiningo, plūdinės ir dugninės meškerės varžybose. Mano pagrindinis tikslas visur dalyvauti. Kai pradėjau sportuoti, varžybose startuodavo 8-12 moterų. Dabar jų mažiau. Susirenkam 3-4 ir gerai.“
Viena stipriausių, vyrams ant kulnų lipanti, meškeriotoja džiaugiasi sportinės žūklės klubo ,,Salmo Kaunas“ pirmininko Silvestro Kavaliausko ir visų kolegų geranoriškumu, padedančiu sėkmingai ginti klubo garbę.
,,Turiu žveją vyrą ir pati meškerioju“, - sakė talkoje plušanti kaunietė Šarūnė Mikalauskienė. - Labiausiai patinka spiningas ir plūdinė, o dugninės nemėgstu. Nemune spiningaujant esu pagavusi kilogramą perkopusį salatį. Šiandien talkinu kartu su bičiule Silvija Barčyte. Ji nemeškerioja, tačiau tai netrukdo mudviem darbuotis kartu.“
Dar neatplaukė
Po darbų ne visi meškeriotojai skubėjo namo. Įdienojus kanalo vandens paviršiuje sukruto smulkmė, taigi, reikėjo patikrinti, kokie žuveliukai pakilo maitintis.
Vieni meškeriotojai pasiruošė aukšlines plūdinukes, o Sauliaus Gurskio iš ,,Kibkit.lt“ rankose pamačiau liaunutį spiningėlį.
,,Labiausiai mėgstu spiningauti, ypač mikromasalais. Jie nuo kitų vilioklių skiriasi savo minimaliais dydžiais. Jiems užmesti būtinas jautrus instrumentas ir plonas valas. Esantys parduotuvėse mikromasalai mane tenkina, bet malonu jų pasidaryti pačiam ir jais meškerioti. Gera, kai pagauni ant savadarbio masalo. Pirktinis ir yra pirktinis. Pirktinių yra labai gerų, ypač žuvims patinka valgomos japoniškos ,,gumos“. Valgomomis jos vadinamos todėl, kad kimbanti žuvis jas kramto. Tai nesunku pajusti meškeriojant ešerius“, - patikino auksarankis meškeriotojas.
Iš tikro, siūlomą miniatiūrinę torpedžiukę žuvelės atakavo be perstojo, tik buvo per mažos, kad pasikirstų. Tai patvirtino Sigitui Kazlauskui ir Alvydo Žibui ant smulkių musės lervų gerai kimbančios mažos aukšliukės ir raudžiukės. Žinia, tą dieną tikrai stambių aukšlių ir kitokių, dėmesio vertų, žuvų kanale dar nebuvo, bet visi tikėjo, jog jos netruks pasirodyti. Juk ne veltui talkininkai taip stengėsi sugrąžinti Elektrėnų šiltajam kanalui aukšlių meškeriojimo pirmykštes galimybes.
Vacys Paulauskas