Dalinkimės savo kelionių įspūdžiais

dainiuška parašė: Klausimas būtų,ar tai būtinai kitos šalys?Juk keliauti galima ir po Lietuvą.

Šiemet nedalyvavau nei viename tinklalapio susitikime Tokie jau laikai, kad norint kažkur pakeliauti - reikia susiveržti diržą Kaip savotišką "kompensaciją" pateiksiu kelionės fotoreportažą. Bus kur akis paganyti, o galbūt kam nors tai pagelbės planuojant savąjį maršrutą?

Dolcas parašė:
Žinoma, jog galima keliauti ir po Lietuvą. Kažkada Čebas buvo įkėlęs šaunų reportažą , aplankė nemažai lankytinų vietų Žemaitijoje Jeigu panašūs aprašymai bus vienoje vietoje - visiems nuo to tik geriau
Tikiuosi, nesupyksite, kad sukūriau tokią temą. Jeigu manote, jog ji nereikalinga - trinkite lauk

Taigi, apie keliones Senokai kirbėjo mintis aplankyti Balkanų bei aplinkines šalis. Nardant internete, akys net raibo nuo Juodkalnijos peizažų, Kroatijos pakrantės vaizdų ar Slovakijos kalnų. Nors iš pradžių ketinome "užgriebti" šias tris šalis (optimistai ), tačiau vėliau, nuodugniai išnagrinėjus lankytinas vietas, teko apsistoti ties dvejomis - Slovakija ir Kroatija. Pasakyta - padaryta. Rugpjūčio pradžioje susikrauname šmutkes ir pajudame link Slovakijos. Tikslas - Liptovsky Mikulaš miestelis. Visus mano aprašomus miestelius ir objektus lengvai rasite naudodamiesi šio tinklalapio pagalba:

maps.google.lt/

Liptovsky Mikulaš pasirinktas todėl, kad ten didelė nakvynių pasiūla bei netoli yra daug lankytinų vietų.
Startavę ryte, Lenkiją įveikiame tik sutemus. Remontai, remontai ir dar kartą remontai... Jie ten amžinai kažką tvarko Slovakijoje nusiperkame kelių lipduką - visiems rekomenduoju tą padaryti, nes vietomis yra įrengta elektroninė sistema, nuskaitanti visų pravažiuojančių automobilių stiklus. Jeigu neužsiklijavęs lipduko - lauk bėdos. Tiesa, per tą skubėjimą lipduką prilipdžiau ne toje pusėje, kur priklauso - tikiuosi, išlįsiu sausas
Pirmoji pažintis su Slovakija buvo netikėta. GPS'as, tas velnio aparatas, nuvedė į tokį keliuką, kur ir dieną nebūtų drąsu važiuoti. Važiavome šalia kažkokio kalno: išvien vingiai, tai aukštyn, tai žemyn, kelias siauras, jokių žymeklių kelkraščiuose, negana to, dar rūkas pakilo... Valandą laiko važiavome 30 km/h greičiu maksimum Galų gale prieš vidurnaktį pasiekėme miestelį. Gyventojų, nuomojančių kambarį ar namą - nors vežimu vežk, kone prie kiekvienos trobos kabo užrašas, jog teikia tokią paslaugą.

Šiaip ne taip ženklais susikalbėjome su vieno pensiono šeimininku (kitų kalbų nemoka) ir apsistojome nakčiai.
Rytas išaušo apniukęs, kartas nuo karto dribteldamas lietaus porciją. Tokiu oru į kalnus keltis ne itin rekomenduojama, tad važiuojame link dviejų vienas netoli kito Žemuosiuose Tatruose esančių požeminių Demanovo Laisvės bei Demanovo Ledo urvų. O ten - Pirmadieniais urvai lankytojų nepriima... Visai palei pat yra antrasis pagal aukštį Žemųjų Tatrų kalnas - Chopok'as. Žiemą tai - slidinėtojų rojus, tačiau vasarą taipogi rekomenduojama ant jo užkilti dėl puikaus peizažo. Šiek tiek paklaidžioję, randame "starto liniją". Nors oras ne itin lepina - visvien keliamės į viršų keltuvų pagalba. Fizinis pasirengimas ne tas, kad galėtume kalną įveikti vaz du vienas pėškom



Aukštai, deja, pasitinka kone aklina rūko siena







Niekur, vaikeli, nedingsi - keberiojamės į viršų.



Pasiekiame kažkokią plynaukštę - tai ir bus kalno viršukalnė. Randame pora medinių stovų su prisuktais subraižytais ir be jokio užrašo skardos gabalais - garantuotai tai yra finišas. Aplink, kaip ir galima tikėtis, nieko nesimato... Keletas nuotraukėlių ir, neapsikentę šalto vėjo bei purškiančio lietaus, leidžiamės apačion. Ir tik ten sužinojome, jog pačioje viršukalnėje turėjo būti koks tai namelis - tokio akyse neregėjome. Greičiausiai dar reikėjo kažkiek paeiti ir būtume jį radę, bet kai nėra jokių nuorodų ar lentelių - negali juk žinoti, kur ten reikia eiti... Atgal ropštis nėra nei jėgų, nei noro - lai lieka kalnas pusiau įveiktas

Štai kokia panorama atsiveria nuo Chopok'o ramiu oru:

www.nizketatry.sk/ciele/chopok/galeria.html

Gaila, mums buvo kaip tam Martynui iš dainos

Kalno papėdėje užsisakome vietinių valgių ir alaus Nustebino pastarojo stiprumas: 10 arba 12 laipsnių, kitokio neturi ir turbūt nei negamina, bent jau neteko pastebėti. Silpnesnis - tik importinis. Tačiau tas slovakiškasis visai skanus

Patiekalų pavadinimo nepamenu, porcijos - bile kokio dydžio ir nebrangios





Įveikėme gal po pusę lėkštės. Būna ir skaniau...

Grįžę susiradome nakvynę porai naktų pas vietinę gyventoją ir išėjome pasidairyti po miesteliūkštį.





Rytoj laukia kelionė į Slovakų Rojų

Dainiuška, o čia cigarų pelenais pabarstyta

Atrodo tikrai panašiai į
Aguonos ten - kad linksmiau būtų gyventi Kažkas panašaus į tą mūsiškį patiekalą, kur per Kūčias kai kur gamina - nepamenu pavadinimo dabar Lyg lazankės, bet greičiausiai klystu

Vakare, kiek gaunasi, bandome pasikalbėti su šeimininke. Pasirodo, tokie prasti orai pas juos šią vasarą - ne naujiena. Per mėnesį mato kelias gražias dieneles Užmiegame su viltimi, kad rytoj ir poryt bus kaip tik tos "kelios gražios dienelės"
Vos pramerkus akis, nuotaika pakyla kaip ant mielių. Nelabai šilta, tačiau bent jau nelija, o ir saulė karts nuo karto kyštelna savo snapą Bus liuks piknikas
Pakilios nuotaikos vedini, pasiekiame Podlesok kaimelyje esančią automobilių aikštelę.
Slovakijos Rojus - tai nacionalinis parkas su keliomis skirtingo sudetingumo ir kraštovaizdžio trasomis, vedančiomis per miškus, palei upes, pro krioklius ir pan. Pasirenki pagal spalvą ką nori pamatyti, apsiauni patogia avalyne, kuprinę su maisto atsargomis ir gėrimais - ant pečių, ir - į žygį
Mes pasirinkome maršrutą palei upę Dar nepasiekus trasos pradžios, susidūrėme su vietine fauna:



Kol nematėme pririštos grandinės - buvo tikrai nejauku Jeigu gerai supratome, slovakai iš vilkų išvedė šunų veislę ir ta gyvenvietė, pro kurią praėjome, , yra tų šunų veislyno ar tai mokymo centras:









Atrodo mielai, tačiau, kaip sakoma, kiek vilką bešerk - jis vistiek į mišką žiūri. Kiek matėme, dresuotojams buvo labai sunku juos pervesti per barjerą, priversti peršokti kliūtis ir pan. O kai nutolome nuo kaimelio, pasigirdo darnus kaukimas - vienu metu užkaukė turbūt visi to kaimelio šunys

Maršrutas palei upę - labai gražus Su įvairiomis kliūtimis, puikiu kraštovaizdžiu ir šiek tiek adrenalino Tik vat gaila, jog ten pataikėme lietinguoju periodu - upelė nešvariai ruda, pakilusi virš savo normalaus lygio Kitu laiku vaizdai išvis būtų

Nugarmėtum žemyn - nežinia, ar į paviršių iškiltum

Dar didesni įdomumai prasidėjo, kai nuo upės trasa nusuko į šoną. Ten praeiti pasidarė sudėtingiau, o tiems, kurie bijo aukščio - trasa turėtų sukelti nemalonių pojūčių Laimei, pas mus su tuom viskas tvarkoje





Žemiau esančioje nuotraukoje matosi, kaip drąsiai aukštomis kopėčiomis į viršų ritasi kokių 3 metų mergaičiukė

Tai - tik viena iš keletos parko trasų. Duodu Tačiau, norint detaliau apžiūrėti kitas trasas, o ypač jeigu dar mėgstate pasimosuoti fotoaparatu į kairę ir į dešinę, per vieną dieną visų niekaip neįveiksite. Teks tam aukoti bent 2 dienas.

Kitų trasų fragmentus ar tiesiog kaip jos atrodo žiemą galite pamatyti paspaudę šią nuorodą:

www.slovenskyraj.sk/strediska/sbela/galeria.html

Po sunkios dienos atsigaivinimui galima užsukti į vandens pramogų parką, nuoroda - Tatralandia. Buvom ir mes, nepasakyčiau, jog didelį įspūdį paliko, tačiau aplankyti verta dėl terminių baseinų ir daugybės atrakcionų



Tiek šiai dienai, sekantį kartą lįsime į urvus ir vėl kilsime aukštai, aukštai

vaizdai

Man krauna be problemų.
Nu, ir kamikadzės te jūs, Dainiuška. Bliamba toks aukštis, o laiptukai miniatiūriniai, be jokios apsaugos...koja slyst...ir eini žemyn Nu, gal dar spėtum užsikabint už kokio kolegos, kad linksmesnis būtų finišas. Vaizdai tai supper, bet tų laiptukų tai į mūsų Meet'us nekeisčiau. Kvapą gniaužia net per fotkes... Šutka. Lauksim tęsinio. Gerą temą užvedi, pakeliausim ir mes. Ačiū.

Daliukai, prieš įeinant į panašius objektus visur kabo perspėjimai: esate atsakingi už savo veiksmus Tad slovakišką ragauti rekomenduojama po, o ne prieš/per panašių atrakcijų lankymą

Ačiū Dainiau už tokį reportažą Kai kuriose vietose tikrai ten reikia drasos kad praeiti. Jau vien foto pažiūrėjus nejauku pasidaro Labai grąžūs vaizdai