Visko buvo tiek daug, kad pasirodo ne taip paprasta visas mintis sudėlioti į vieną reportažėlį. Net nežinau nuo pradėti, nes tikriausiai kiekvienas susitikimą matė savaip, savaip jį išgyveno. Vieniems įspūdžiai vieni, kitam kiti, o kai kas gal būt tik dabar pradeda suvokti kas įvyko

Kagi, pamėginsiu nuo pradžių, taip, kaip man viskas atrodė, kaip mačiau viską iš savo varpinės. Jei kažkas liks už kadro,- nesupykit.

Dar tamsoje pajudėjau iš namų. Kelias vietomis slidus, bet akys įsmeigtos į vieną tašką, ten kažkur, kur tamsoje pranyksta vidurinė kelio linija. Mintyse dėlioju, kaip viskas įvyks, kaip seksis, kiek susirinks....Po gerų dviejų valandų kelio atsipeikėju. Užvenčio malūno fone pasitinka pirmieji susitikimo dalyviai. Malonus rankos paspaudimas

, susipažinimas su nepažįstamais... Atvirai pasakysiu, tikrai ne visus naujus dalyvius pažįstu, ne visų vardus ir nicus pamenu, bet argi tai svarbu. Juk svarbiausia, kad visus vienyja tas pats hobis. Kiekvienas rankos paspaudimas šiltas lyg seno gero pažįstamo kolegos. Ko daugiau reikia ? Tikriausiai nieko. Visi esam kolegos net gerai nepažinodami vieni kitų. Visi jau nuo pirmų žodžių randam bendra kalba, o tai svarbiausia...
Tarp malūno akmeninių sienų jau nuo pirmų susitikimo akimirkų jaučiama, draugiško kolektyvo, dvasia.
Vos spėjome apšilti kojas po kelionės, pasilabinti su kolegomis, kai jau reikėjo skubėti įsikurti paslaptingo malūno prieglobstyje ir ruoštis nenumaldomai artėjančiam varžybų startui.
Pirmas varžybų turas turėjo vykti netoli nuo malūno esančiame tvankinyje. Žvejai nebūtų žvejai. Vos tik vadas Tadas davė komandą, kai besibūriuojantys prie automobilių, varžybų dalyviai lyg pūgos pustomas sniegas, jau skriejo prie tvenkinio.
Paskutinis pasitarimas prieš pradedant varžybas. Tvenkinys daugeliui žvejų nežinomas, todėl kiekvienas tikriausiai galvoje jau kuria savo strategiją. Vadas Tadas dar kartą visiems paaiškina varžybų taisykles ir duodamas startas.
Tesinys bus.
NEKOMENTUOKIT, KAD BŪTŲ VISKAS VIENOJE VIETOJE